Praėjus 35 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia, kad šalies piliečių pasiryžimas ginti savo valstybę išlieka nepakitęs. Apklausų duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų yra pasirengę aktyviai priešintis bet kokiems kėsinimams į šalies laisvę.
KAM užsakytos apklausos rezultatai atskleidžia, kad daugiau nei pusė apklaustų vyrų ir moterų ne tik prisidėtų prie organizuoto ginkluoto pasipriešinimo, bet ir patys imtųsi iniciatyvos. Dar daugiau – apie 6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad prisidėtų prie taikių pasipriešinimo formų. Šie skaičiai rodo aukštą patriotiškumo ir pilietinės pareigos jausmą Lietuvos visuomenėje.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turi žinoti savo vaidmenį galimos krizės atveju. „Nėra svarbu, ar tai krašto gynyba, infrastruktūros palaikymas, būtiniausių prekių gamyba ar medicininės pagalbos teikimas. Karo ar krizės atveju yra ypatingai svarbu tęsti tuos darbus, kuriuos mokame geriausiai ir kurie gali būti naudingi mūsų bendruomenėms ir valstybei“, – teigia viceministras.
Visuotinės gynybos koncepcija, apjungianti valstybės institucijų, savivaldybių, verslo ir pavienių asmenų pastangas, yra esminis šalies saugumo elementas. Efektyvus pasirengimas krizėms neįmanomas be nuolatinio visuomenės informavimo ir švietimo. Švedų civilinio pasirengimo ekspertas Henrik Olinder pažymi, kad tinkama informacijos sklaida nesukelia baimės, o atvirkščiai – suteikia saugumo jausmą, nes žinojimas, kaip elgtis kritinėse situacijose, mažina paniką ir nerimą. Praktinių patarimų, kaip reaguoti į įvairias krizes, galima rasti specialiuose informaciniuose leidiniuose.
Siekdami įgyti valstybės gynybos žinių ir įgūdžių, piliečiai gali rinktis įvairias karo tarnybos formas, įskaitant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar karo komendantūras.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad Lietuvos gyventojai gerai suvokia hibridinių, kibernetinių ir informacinių grėsmių keliamus iššūkius. Net 76 proc. apklaustųjų mano, kad Rusija kelia hibridines grėsmes Lietuvai, o 78 proc. įsitikinę, kad Rusija sąmoningai vykdo informacinį poveikį, siekdama paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas plk. ltn. Linas Idzelis pabrėžia, kad šauliai atlieka svarbų vaidmenį didinant visuomenės atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms. „Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinė organizacija, vienijanti ir telkianti Lietuvos piliečius valstybės gynybai. Visos šauliškos veiklos ugdo aktyvų, sąmoningą ir atsakingą valstybės pilietį, moko kritiškai vertinti informaciją, atpažinti hibridines, kibernetines bei informacines grėsmes“, – teigia L. Idzelis.
LŠS rinktinėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kuriami nekinetinių operacijų šaulių vienetai, kurie padės valstybės ir savivaldos institucijoms bei Lietuvos kariuomenei didinti visuomenės atsparumą minėtoms grėsmėms. Šauliai kasmet dalyvauja pratybose, kurių metu mokosi atremti hibridines grėsmes ir veikti civilinėje aplinkoje. Didelis dėmesys skiriamas propagandos analizei ir kovos su ja metodams. LŠS instruktoriai visoje Lietuvoje veda bazinius pilietinio pasipriešinimo kursus.
Plk. ltn. L. Idzelis teigia, kad šauliai aukoja savo laisvalaikį, nes jaučiasi atsakingi už savo šalies ateitį. Jis pabrėžia, kad kiekvienas pilietis gali rasti savo vietą valstybės gynyboje. Piliečiai, norintys sužinoti, kaip prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti krizinėse situacijose būtinų žinių bei įgūdžių, kviečiami dalyvauti nemokamuose atsparumo hibridinėms grėsmėms, pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymuose bei bepiločių orlaivių valdymo kursuose. Daugiau informacijos ir registracija – nurodytuose šaltiniuose.
KAM užsakyta „Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2024 metų gruodį, apklausiant 1016 Lietuvos piliečių nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
