Tragiška statistika: Lietuva pirmauja ES pagal skendimų skaičių
Šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 93 skendimo atvejai, iš kurių du – vaikų. Nors bendras skendimų skaičius Lietuvoje mažėja, mūsų šalis, kartu su Latvija ir Rumunija, vis dar pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal skenduolių skaičių, tenkantį milijonui gyventojų. Specialistai teigia, kad šią liūdną statistiką lemia keletas veiksnių: neatsargus elgesys vartojant alkoholį, perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis, pavojų ignoravimas, nepakankami plaukimo įgūdžiai ir nežinojimas, kaip elgtis pradėjus skęsti. Ekspertai vieningai sutaria, kad vaikus būtina mokyti plaukti nuo mažens, tačiau pabrėžia, kad Lietuvoje tai gali būti sudėtinga dėl baseinų trūkumo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2024 m. vasarą Lietuvoje nuskendo 46 gyventojai, tarp jų – 2 vaikai. Iš viso 2024 m. nuskendo 93 žmonės. Ugniagesiai gelbėtojai šiais metais iš vandens telkinių išgelbėjo 23 gyventojus, iš kurių 3 vaikai. Pastebima tendencija, kad 2024 m. vyrų nuskendo šešis kartus daugiau nei moterų, o vidutinis nuskendusiųjų amžius siekia 55 metus.
Higienos instituto duomenys rodo, kad XXI amžiaus pradžioje Lietuvoje nuskęsdavo daugiau nei 400 žmonių per metus, iš jų apie 50 vaikų. Tačiau per pastaruosius metus situacija gerokai pasikeitė. Bendras nuskendusiųjų skaičius sumažėjo kelis kartus, o vaikų – net keliasdešimt kartų.
PAGD pateikia statistiką, rodančią, kad 2014 m. nuskendo 192 žmonės, 2015 m. – 116, 2016 m. – 156, 2017 m. – 131, 2018 m. – 154, 2019 m. – 120, 2020 m. – 123, 2021 m. – 106, 2022 m. – 118, o 2023 m. – 99.
Nepaisant teigiamų pokyčių, skendimų mastas Lietuvoje vis dar išlieka didelis. Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad 2021 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose milijonui gyventojų tenka didžiausias mirčių skaičius dėl nuskendimo. Pagal šį rodiklį 2021 m. pirmąją vietą užėmė Latvija (62 skenduoliai milijonui gyventojų), antrąją – Rumunija (53), o trečiąją – Lietuva (52). Estijoje šis rodiklis siekė 37 žmones. Palyginimui, Liuksemburge milijonui gyventojų tenka vos 2 nuskendę žmonės, o ES vidurkis yra 12.
Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. visoje ES nuskendo 5224 žmonės. Daugiausia mirčių dėl nuskendimo užregistruota Rumunijoje (1033, t. y. 21 proc.), po jos seka Prancūzija (653), Lenkija (466) ir Vokietija (457). Lietuva pagal nuskendusiųjų skaičių 2021 m. užėmė aštuntą vietą ES. Mažiausiai skendimų užfiksuota Liuksemburge (1), Maltoje (3) ir Kipre (9).
Kodėl Lietuvoje toks didelis skendimų mastas?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2019 m. Latvijoje 54 proc., Lietuvoje 53 proc. ir Estijoje 52 proc. mirčių dėl nuskendimo buvo susijusios su alkoholio vartojimu. Šie rodikliai yra vieni didžiausių ES.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesys gelbėtojas, naras Artūras Petrovas, duodamas interviu Eltai, pabrėžė, kad skendimų statistiką Lietuvoje lemia keletas priežasčių.
„Anksčiau daugiausia žmonių nuskęsdavo dėl neatsargaus elgesio vartojant alkoholį, taip pat skęsdavo be priežiūros palikti vaikai. Nors atvejų, kai gyventojai skęsta būdami neblaivūs, vis dar pasitaiko dažnai, pastaruoju metu pirmą vietą užima savižudybės skandinantis. Tai sudaro labai didelę dalį visų skendimo atvejų Lietuvoje”, – teigė jis.
Anot specialisto, skendimų statistiką šalyje taip pat veikia geografinė padėtis – Lietuva yra ežerų ir upių kraštas, daug žmonių gyvena prie vandens telkinių.
A. Petrovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai skęsta 45 metų ir vyresni vyrai.
„Turime daug atvejų, kai vyrai, būdami vandens telkinyje net ir negiliai įbridę, pavyzdžiui, žvejodami, nuskęsta ištikti insulto ar infarkto. Neretai pasitaiko, kad tokio amžiaus vyrai plaukia ilgas distancijas, pervertina savo jėgas, mano, kad yra labai stiprūs, tačiau dėl sveikatos problemų įvyksta nelaimingi atsitikimai”, – aiškino pašnekovas.
Lietuviai linkę pervertinti savo jėgas
A. Petrovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje žmonės maudydamiesi dažnai elgiasi neatsargiai ir nejaučia ribų.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta šių metų gegužę sporto klubo „Impuls“ plaukimo akademijos užsakymu, parodė, kad lietuviai linkę pervertinti savo galimybes vandenyje.
Nors 28 proc. lietuvių teigia, kad vandenyje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai, daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų savo plaukimo įgūdžius vertina vidutiniškai, o 16 proc. suaugusiųjų prisipažino nemokantys plaukti. Vis dėlto, atlikus išsamesnį tyrimą ir įvertinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, paaiškėjo, kad tik apie 10 proc. gyventojų iš tiesų galėtų teigti mokantys plaukti.
Laikoma, kad suaugęs žmogus moka plaukti, jei yra įvaldęs bent du taisyklingus plaukimo stilius, gali nuplaukti 400 metrų be sustojimo, geba panerti bent į 1,5 metro gylį, orientuojasi aplinkoje staiga atsidūręs vandenyje ir gali išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodamas.
Ilgametė plaukimo trenerė Modesta Rudokienė taip pat pabrėžė, kad dažna skendimų priežastis yra savo galimybių pervertinimas.
„Vis dar daugeliui atrodo, kad mokėjimas plaukti tėra gebėjimas nuplaukti kelis ar kelias dešimtis metrų ir to pakanka, kad vandenyje jaustumėmės užtikrintai. Tačiau taip nėra. Gebėjimas taisyklingai kvėpuoti, plūduriuoti ir nepasimesti vandenyje yra ne ką mažiau svarbūs elementai”, – teigė plaukimo trenerė.
Vaikus būtina mokyti plaukti
Ugniagesys gelbėtojas A. Petrovas pabrėžia, kad norint išvengti skendimo atvejų, būtina mokytis plaukti.
„Aš pats su viena dukra perplaukiau Kauno marias, su kita – Lampėdžius. Žinau, kad jos moka plaukti ir kad aš padariau viską, ką galėjau. Tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikas bent mėnesį lankytų baseiną. Išmokti plaukti turėtų būti taip pat natūralu, kaip išsivalyti dantis ar važiuoti dviračiu. Kai mes vaikams pristatome savo profesiją, visada sakau: „vaikučiai, imkite už rankos vyresnį brolį, sesę, mamą, tėtį, tetą, senelius ir reikalaukite, kad jus išmokytų plaukti“. Yra tiesioginis ryšys tarp to, kad žmonės nemoka plaukti, neatsargiai elgiasi vandenyje ir skęsta. Baseine vaikas supranta, kad vanduo yra pavojingas, o pasitaiko, kad pirma vaiko pažintis su vandeniu būna ir paskutinė”, – sakė jis.
„Turime daugybę atvejų, kai žmonės pervertina savo jėgas. Pavyzdžiui, vyrui – 30 metų, merginai – 18, jie prie ežero, geria šampaną, ir ji jam sako: „pasižiūrim, kuris greičiau į kitą krantą nuplauks“. Jis sutinka. Bet ji 10 metų lankė baseiną, o vyras, kaip vėliau jo mama sakė, giliau bambos į vandenį nebuvo įbridęs. Jam tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai plaukė 50 metrų. Vyras nuskendo. Viskas slypi ištakose – tėvai neišmokė, o vėliau žmogus pervertino savo jėgas”, – pridūrė A. Petrovas.
Vis dėlto A. Petrovas atkreipia dėmesį į tai, kad mokytis plaukti Lietuvoje nėra taip paprasta dėl baseinų trūkumo.
„Mūsų šalyje apie 20 savivaldybių neturi baseinų. Vilniui, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra gėda. Nuo 2009 m. vykdoma iniciatyva, kuria siekiama išmokyti plaukti pradinukus. Tačiau ji vykdoma tik tose savivaldybėse, kuriose yra baseinas. Tikrai yra kur tobulėti”, – sakė ugniagesys gelbėtojas.
„Baseinų labai trūksta”, – pridūrė jis.
A. Petrovas, grįždamas prie to, kaip išvengti nelaimių vandenyje, pažymi, kad būtina stebėti rizikingai besielgiančius asmenis ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nelaimingam atsitikimui.
„Raginimai ir plakatai turėtų būti kitokio pobūdžio – ne draudžiamieji, nes kai draudžiama, lietuviai daro priešingai. Reikėtų labiau skatinti žmones atkreipti dėmesį į kitus poilsiautojus. Jeigu pastebite išgėrusį ar nedrausmingą asmenį, sukluskite”, – pabrėžė jis.
Rumunijoje – daugiausia nuskendusių žmonių ES
2021 m. tarp ES šalių daugiausia skendimų, pasibaigusių mirtimi, užregistruota Rumunijoje – 1033.
Rumunijos naujienų portalo „Hotnews“ žurnalistė Alina Neagu pažymi, kad kasmet šalies generalinės nepaprastųjų situacijų inspekcijos (GNSI) narų komandos visoje šalyje – pajūryje, upėse, Dunojaus kanaluose ir kituose vandens telkiniuose – atlieka šimtus paieškos ir gelbėjimo misijų.
GNSI Dobrudžos narų komandos vadovas, pulkininkas Marianas Ciulei, „Hotnews“ teigė, kad tai, jog Rumunijoje nuskęsta daugiausia žmonių visoje ES, lemia daugybė priežasčių.
„Pajūryje – gelbėtojų rekomendacijų nesilaikymas, raudonos vėliavos ignoravimas. Taip pat maudymasis laukiniuose paplūdimiuose, kuriuose nėra gelbėtojų, nardymas į vandenį nuo įvairių platformų – iškyšulių, įvairių pakylų, tiltų. Žmonės neria į vandenį nežinodami, koks jo gylis ar ar yra gyvybei pavojingų elementų”, – sakė specialistas.
„Taip pat yra daug atvejų Dunojuje, jo kanaluose ar ežeruose, kai žmonės išplaukia valtimis nevilkėdami gelbėjimosi liemenių. Jie mano, kad moka plaukti, bet, deja, nutinka taip, kad įkrenta į vandenį arba apvirsta su valtimi. Galiausiai vandenyje turime jų ieškoti”, – pridūrė M. Ciulei.
Nacionalinės profesionalių narų ir gelbėtojų asociacijos generalinis sekretorius Gabrielis Bălanas, kuris jau 23 metus dirba žmonių gelbėjimo srityje, „Hotnews“ sakė, kad kai pajūryje iškeliama raudona vėliava, draudžianti lipti į vandenį, žmonės vis tiek jos nepaiso.
„Gyventojai į jūrą žiūri labai atsainiai, jie mano, kad jei yra buvę baseine ar maudęsi mažame vandens telkinyje, tai gali maudytis jūroje arba moka plaukti bet kur”, – sakė G. Bălanas.
„Netrūksta ir tokių atvejų, kai vienas žmogus lipa į vandenį norėdamas išgelbėti kitą, kuriam gresia pavojus nuskęsti. Galiausiai nuskęsta abu. Kai einate į vandenį gelbėti kito žmogaus, pirmiausia turite būti tikras, kad pats esate saugus”, – pridūrė jis.
Specialistų įsitikinimu, didžioji dalis nelaimingų atsitikimų nutinka tik dėl to, kad nėra paisoma jūros pavojų, nustatytų taisyklių ir nurodymų tų, kuriems pavesta juos duoti.
Skęstant svarbiausia nepanikuoti ir nesiblaškyti
Savo ruožtu A. Petrovas pažymi, kad žmogus neskęs, jei nepanikuos ir nesiblaškys, o ramiai gulės ir kvėpuos.
„Kai jis pradeda blaškytis ir praranda savitvardą, tada – blogai. Didžiausia dalis nuskendimų nutinka panikuojant ir praradus savitvardą. Visi nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl to, kad žmogus neatliko namų darbų ir nepasiruošė eiti į vandenį”, – sakė gelbėtojas naras.
„Eikite į vandenį tam, kad suprastumėte, ką ten reikia daryti, o ne iš karto plaukite 50 metrų ar kilometrą. Nereikia eiti į vandenį, jeigu nemokate plaukti”, – pabrėžė jis.
Šis turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Rumunijos naujienų portalo „Hotnews“ žurnalistė Alina Neagu ir Italijos žiniasklaidos organizacijos OBCT žurnalistas Lorenzo Ferrari.
