Remiantis pirminiais duomenimis, 2024 metais Lietuvoje darbo vietose įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o dar 120 darbuotojų patyrė sunkius sužalojimus. Ši statistika neapima eismo įvykiuose žuvusiųjų. Palyginimui, 2023 metais buvo užregistruota 20 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir 112 atvejų, kai darbuotojai patyrė sunkių sveikatos sutrikimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius 2024 metais sumažėjo vienu atveju, arba 5 proc., lyginant su praėjusiais metais. Tačiau sunkių sužalojimų skaičius išaugo 8 atvejais, arba 7 proc.
Nors bendra nelaimingų atsitikimų darbe tendencija pastaraisiais metais rodo mažėjimą, 2024 metais buvo užfiksuoti du didesni mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų protrūkiai. Birželio ir liepos mėnesiais įvyko 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų, o spalio pradžioje per vieną savaitę žuvo net 3 darbuotojai.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pavojingiausios veiklos, kuriose įvyko daugiausia nelaimingų atsitikimų, yra sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai. Šiuose darbuose įvyko 4 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Statybos ir remonto darbai taip pat priskiriami prie pavojingų – juose įvyko 4 mirtini ir 24 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Kitos sritys, kuriose fiksuojamas didelis nelaimingų atsitikimų skaičius, yra medienos apdorojimas ir susiję darbai (1 mirtinas ir 6 sunkūs), žemės ūkio darbai (10 sunkių), techninių priemonių bei mechanizmų aptarnavimo darbai (2 mirtini ir 6 sunkūs) bei miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).
Palyginus su 2023 metais, sumažėjo mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius statybos (nuo 6 iki 5 atvejų), žemės ūkio (nuo 4 iki 1 atvejo) ir miškininkystės (nuo 3 iki 1 atvejo) įmonėse.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išliko nepakitęs (1 mirtinas atvejis). Tačiau apdirbamosios gamybos (nuo 4 iki 5), transporto ir saugojimo (nuo 2 iki 3), kasybos (nuo 0 iki 1) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (nuo 0 iki 1) įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius padidėjo po vieną atvejį.
Tyrimai rodo, kad dažnai darbuotojai nepakankamai rūpinasi savo saugumu darbo vietoje. Pagrindiniai nelaimingų atsitikimų veiksniai išlieka panašūs kiekvienais metais. Pavyzdžiui, 3 darbuotojai žuvo ir net 42 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 5 darbuotojai žuvo ir 7 buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių. Taip pat užfiksuota 20 sunkių nelaimingų atsitikimų ir 1 mirtinas įvykis, kai darbuotojai paslydo, atsitrenkė ar užkliuvo ir nugriuvo įmonės teritorijoje. Įvyko 2 sprogimai, kurių metu žuvo 2 darbuotojai, 11 darbuotojų patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų. Be to, 5 darbuotojai patyrė sunkias traumas dirbdami su galvijais, o 1 darbuotojas mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą.
Nemažai nelaimingų atsitikimų įvyko dirbant su krautuvais (3 sunkūs ir 2 mirtini). Taip pat 2 darbuotojai patyrė sunkias traumas svetimkūniams patekus ar užtiškus į akis dirbant be apsauginių akinių.
VDI inspektoriai, tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis, nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių. Be to, dažnai darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų, taip rizikuodami savo sveikata bei gyvybe.
„Labai apmaudu, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Džiugina tai, kad svaigalai nėra pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis. 2024 metais įvykių darbe metu tarp žuvusių nustatytas 1 neblaivus, o tarp sunkiai nukentėjusių – 3 neblaivūs darbuotojai. Palyginimui, 2023 metais įvyko 4 mirtini ir 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Dar viena teigiama tendencija – jau trečius metus iš eilės jauni darbuotojai (iki 18 metų amžiaus) darbe nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų. „Viliuosi, kad jaunoji darbuotojų karta išliks budri ir atsakingai vertins darbo vietoje tykančias rizikas“, – sako S. Balčiūnas.
„Apskritai neramina pastarųjų kelių metų tendencija, kad darbuotojai atsainiai žiūri į savo saugą ir nesilaiko elementarių saugumo reikalavimų. Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, nustatome, kad net apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio, – akcentuoja S. Balčiūnas. – Šiais metais labai linkiu visiems darbuotojams prieš pradedant bet kokius didesnės rizikos darbus labai atsakingai įvertinti situaciją, jeigu reikia pasikonsultuoti su atsakingu vadovu, ir tik tada veikti.“
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta teisė atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI.
