Naujausi tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją Lietuvoje – vaikų ir paauglių socialinė gerovė prastėja. Beveik pusei jaunosios kartos atstovų trūksta artimųjų ir šeimos paramos, o trečdalis susiduria su sunkumais bendraujant su tėvais. Net 70% apklaustų jaunuolių nėra patenkinti savo mokykla. Šie duomenys, surinkti vykdant Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimą (HBSC), rodo, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) praneša, kad HBSC tyrimas yra tarptautinis projektas, vykdomas pagal vieningą metodiką visoje Europoje. Jo tikslas – išsiaiškinti 11–17 metų amžiaus moksleivių gyvensenos ypatumus, elgesį ir sveikatos būklę. Tyrimas taip pat siekia įvertinti, kaip įvairios socialinės, politinės ir ekonominės reformos paveikė paauglių gyvenimo būdą ir sveikatą.
Šis tyrimas, inicijuotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vykdomas kas ketveri metai ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos šalių. Lietuvoje HBSC tyrimai vykdomi nuo 1994 metų, juos atlieka LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas.
Paskutinis HBSC tyrimas Lietuvoje atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir kokius iššūkius patiria Lietuvos vaikai ir paaugliai.
Profesorius Kastytis Šmigelskas, HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje, teigia, kad lyginant Lietuvos ir kitų šalių duomenis, pastebima, jog kai kuriose šalyse situacija gerėja arba išlieka stabili, o kitose – prastėja. Deja, Lietuvoje beveik visi socialinės gerovės rodikliai pablogėjo 2018–2022 metų laikotarpiu.
Tyrimas parodė, kad beveik pusei vaikų ir paauglių trūksta emocinės paramos iš šeimos ir draugų – atitinkamai 41% ir 45%. Šie rezultatai yra gerokai prastesni nei vidutinis rodiklis kitose HBSC tyrime dalyvaujančiose šalyse (32% ir 42%).
Nustatyta, kad paaugliai, kurie jaučia paramos stoką, yra mažiau patenkinti savo gyvenimu, rečiau jaučiasi laimingi ir dažniau skundžiasi psichologinėmis problemomis bei vienišumu.
„Jauno žmogaus savijautai labai svarbūs palaikantys santykiai su artimaisiais. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas ir pasirengimas padėti yra būtini artimiems ir draugiškiems santykiams“, – pabrėžia profesorius K. Šmigelskas.
Dar vienas svarbus socialinės aplinkos rodiklis – paauglių bendravimo su tėvais sunkumai. Tyrimo duomenimis, 24% moksleivių teigė, kad jiems sunku bendrauti su mama, o 36% – su tėčiu. Kitose šalyse situacija geresnė – vidutiniškai 17% moksleivių patiria sunkumų bendraujant su mama, o 29% – su tėčiu.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pastebima, kad vyresni moksleiviai ir mergaitės dažniau susiduria su sunkumais bendraujant su tėvais. Lietuvoje 16% berniukų ir 31% mergaičių sunku kalbėtis su mama, o 24% berniukų ir 48% mergaičių – su tėčiu.
Padėtis Lietuvoje dar prastesnė vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą. Net 66% moksleivių jaučiasi nepakankamai palaikomi mokytojų (kitose šalyse – 48%), o 56% – bendraklasių (kitose šalyse – 45%).
Pasak profesoriaus K. Šmigelsko, lytis taip pat turi įtakos. Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jaučia nepakankamą šeimos (46%), mokytojų (71%) ir bendraklasių (65%) paramą, o didesnė dalis berniukų – nepakankamą paramą iš draugų (49%). Panašūs lyčių skirtumai pastebimi ir kitose šalyse.
Tyrimas atskleidė, kad didėja nepasitenkinimas mokykla. Net 71% Lietuvos moksleivių nėra patenkinti savo mokykla. Šis rodiklis panašus į vidurkį kitose HBSC tyrime dalyvaujančiose šalyse (75%). Pastebima, kad pasitenkinimas mokykla nuolat mažėja nuo 2014 metų.
Beveik visose tyrime dalyvaujančiose šalyse vyresni moksleiviai jaučia didesnį mokymosi krūvį. Lietuvoje 43% moksleivių nurodė, kad jaučiasi ganėtinai užimti mokykloje. Tarp berniukų šis rodiklis svyruoja nuo 29% (penktokai) iki 43% (devintokai), o tarp mergaičių – nuo 32% iki 62% atitinkamai.
Šis skirtumas tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio pastebimas beveik visose šalyse ir turi tendenciją didėti.
„Šie skaičiai kelia nerimą: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo bei pasirengimo suaugusiojo gyvenimui – tiek kompetencijų, tiek asmeninių savybių požiūriu“, – apibendrina LSMU profesorius Kastytis Šmigelskas.
