## Kai atsitiktinumas tampa istorija: unikalūs kadrai iš popiežiaus Pranciškaus vizito Kaune
Praėjus septyneriems metams po istorinio popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje, prisiminimai apie tą laiką vis dar gyvi. 2018 m. rugsėjo 22–23 dienomis popiežius Pranciškus, deja, jau iškeliavęs anapilin, aplankė Lietuvą, o daugelis šalies gyventojų nekantravo pamatyti antrąjį Romos katalikų bažnyčios vadovą, apsilankiusį mūsų šalyje. Šis vizitas įvyko po 25 metų pertraukos – pirmasis popiežius Lietuvoje buvo Jonas Paulius II, kuris lankėsi 1993 m.
Pirmąją vizito dieną popiežius Pranciškus susitiko su tikinčiaisiais Vilniuje, o antrąją – Kaune. Būtent Kaune, Santakos parke, jis aukojo mišias už Lietuvą ir jos žmones. Lietuvos vyskupų konferencijos duomenimis, tą dieną mišiose dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių tikinčiųjų.
### Fotografų pakyla:
Likus savaitei iki popiežiaus vizito, žiniasklaidos priemonės gavo pranešimą apie žurnalistų dalyvavimą renginiuose prie Neries ir Nemuno santakos. Tuo metu dirbau „Lietuvos ryte“, todėl redakcija galėjo akredituoti tik vieną fotografą. Šiam svarbiam įvykiui fiksuoti buvo pasirinktas kitas, jaunesnis kolega.
Per daug nenusiminiau, nes žinojau, kokios griežtos bus fotografavimo taisyklės. Netrukus paaiškėjo, kad kolegos galės fotografuoti mišias tik iš specialiai įrengtos platformos aikštės pakraštyje.
### Kaip atsidūriau Santakoje:
Vis dėlto, profesinis smalsumas nugalėjo, ir prieš pat popiežiaus atvykimą į senamiestį jau buvau ten. Nepaisant karštos dienos, prie Santakos susirinko didžiulė minia žmonių.
Rotušės aikštėje ir aplink ją buvo pastatytos apsauginės tvoros, taip pat didelis ekranas tiesioginei mišių transliacijai. Žinoma, budėjo gausybė policijos pareigūnų, Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų, šaulių ir kitų tarnybų atstovų. Fotografavęs aikštę ir aplinkinius vaizdus, patraukiau link Santakos, kur turėjo įvykti susitikimas su popiežiumi.
Šv. Mišios jau buvo prasidėjusios. Neskubėdamas ėjau Muziejaus gatve link Santakos. Prie įėjimo buvo įrengtas patikros punktas, kur reikėjo parodyti pakvietimą ir pereiti pro metalo detektorių.
Neturėdamas nei pakvietimo, nei akreditacijos, pasukau link pėsčiųjų tako ant kalvos. Jo viduryje buvo dar vienas patikros barjeras.
Priėjus prie jo, jau galvojau apsisukti ir grįžti į Rotušės aikštę, laukti, kol popiežius Pranciškus pravažiuos papamobiliu (taip vadinama oficiali transporto priemonė, naudojama popiežiaus vizitų metu) po mišių.
### Įleido be pakvietimo:
Tačiau čia prasidėjo įdomiausia dalis. Vienas iš apsaugos darbuotojų, pažįstamas šaulys, paklausė, kodėl aš ne Santakoje, o vaikštau aplink.
„Neturiu nei pakvietimo, nei akreditacijos…“, – prisipažinau jam.
„Tai ar tau, garsiam Kauno fotografui, jų reikia? Eik ir fotografuok…“, – netikėtai pasiūlė jis.
Jei jau leidžia, kodėl nepasinaudojus proga? Paėjus pėsčiųjų taku keliasdešimt metrų, dešinėje buvo nusileidimas į sausakimšą tikinčiųjų pilną Santaką, kuri buvo suskirstyta zonomis.
Nors viduje jaučiau, kad „kažkas ne taip“, pradėjau eiti taku tarp zonų ir fotografuoti žmones už apsauginių tvorų.
Netrukus pasiekiau centrinį, gana platų taką, vedantį link specialios platformos, kur buvo įsitaisęs popiežius ir kiti aukšto rango bažnyčios hierarchai.
Laikydamas fotoaparatą rankoje, artėjau link platformos. Likus vos keliasdešimt metrų, „įsijungė“ vidinis jausmas, kad kažkas negerai ir toliau eiti neverta.
Juolab, kad ant Santakos krašto stogų puikiai matėsi „Aras“ pareigūnai su galingais snaiperiais, atidžiai stebintys aplinką.
### Kolegos liko nustebę:
Pradėjau grįžti atgal, bet tuo metu kunigai pradėjo eiti link tikinčiųjų zonose ir dalinti šventą komuniją. Tarp jų buvo ir man gerai pažįstami kunigai Evaldas Vitulskis ir Kęstutis Rugevičius.
Įamžinęs šią ceremoniją, patraukiau link platformos aikštės pakraštyje, kur buvo įsitaisę kolegos. Pasisveikinau su kai kuriais iš jų.
„Ką tu čia veiki, kaip čia patekai…?“, – paklausė vienas nustebęs kolega.
„Paprastai, atėjau iš ten…“, – lyg niekur nieko mostelėjau ranka link pėsčiųjų tako prie Nemuno.
### Pareigūnė liepė pasišalinti:
Kolega dar bandė kažko klausti, kai staiga pasirodė uniformuota moteris. „Ką jūs čia veikiate, kaip čia patekote…?“, – gana griežtai paklausė ji.
„Nieko, kaip ir visi, fotografuoju…“, – atsakiau ramiu balsu.
„Bet iš kur jūs atsiradote, kur jūsų akreditacija, čia fotografams negalima…?“
Atsakiau, kad jos neturiu, o atėjau štai iš ten. Parodžiau ranka iš kur. Pareigūnės veido išraiška nieko gero nežadėjo.
„Na, mano jums toks patarimas – greitai eikite iš čia tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, jei nenorite didelių nemalonumų.“
Aišku, kas jų nori, padėkojau ir patraukiau link tako, kuriuo čia ir patekau.
**Šaltinis:** [originalus straipsnis]
