Kai nelaimė užklumpa netikėtai, kiekviena diena, praleista be būtinos pagalbos, gali tapti nepakeliamai ilga tiems, kurie jos laukia. Tačiau, kol parama pasiekia adresatą, ji turi įveikti sudėtingą ir kartais užsitęsusį kelią. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) komanda kasdien susiduria su iššūkiu – kaip užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia čia ir dabar. Net menkiausias trukdis kelyje gali sugriauti visą paramos sistemą. Apie tai, ką reiškia užtikrinti sklandų paramos procesą, pasakoja patys humanitarinės pagalbos organizatoriai.
LRK nuolat organizuoja paramos siuntų judėjimą visoje Lietuvoje. Surinkti iš gyventojų ir partnerių daiktai keliauja iš centrinių sandėlių į regioninius skyrius, humanitarinės pagalbos punktus ir galiausiai – į krizę patekusius asmenis. LRK duomenimis, per metus tokia pagalba pasiekia apie 17 000 Lietuvos gyventojų.
„Pagalbos kelias retai būna tiesus ir paprastas. Siunta, surinkta Vilniuje, gali būti gabenama į regioninį skyrių, iš ten – į humanitarinį punktą, ir tik tada perduodama žmogui. Kiekviename etape itin svarbūs tikslumas, koordinacija ir greitis. Kartais pagalba keliauja dėžėmis, kartais paletėmis, o kartais – pilnais mikroautobusais. Per mėnesį išsiunčiame apie 5000 dėžių, 20 palečių ir keliasdešimt transporto priemonių. Tai – nuolatinis judėjimas tarp 14 miestų ir 10 humanitarinės pagalbos centrų“, – aiškina tinklo vadovė Toma Čekanskaitė.
Pasak jos, pagrindinis tikslas – kad pagalba kuo greičiau pasiektų tuos, kuriems jos reikia labiausiai.
„Kiekviena diena, kai siunta vėluoja, kenkia laukiančiajam. Todėl mūsų pagalbos grandinėje svarbus kiekvienas žmogus – nuo paramos tiekėjų iki ją išvežiojančių savanorių“, – teigia T. Čekanskaitė.
Esant kritinei situacijai, kiekviena minutė tampa itin svarbi. Maisto produktai, higienos priemonės ir kita būtina parama turi laiku pasiekti tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
„Anksčiau skyriai patys turėdavo organizuoti transportą, ieškoti, kas galėtų padėti. Dėl to siuntos dažnai vėluodavo, o kartais dalis paramos tiesiog netilpdavo į per mažas transporto priemones. Ieškodavome partnerių vienkartinei pagalbai, dalį siuntų pristatydavo savanoriai. Tačiau, kai reikia pristatyti pilną mikroautobusą paramos – o tai darome bent 5 kartus per savaitę – mūsų resursų dažnai nepakanka“, – sako T. Čekanskaitė.
Pasak jos, situacija ėmė keistis pradėjus bendradarbiauti su logistikos įmone „Venipak“.
„Tapome partneriais su „Venipak“, todėl turime patikimą logistikos partnerį, kuris leidžia greičiau mobilizuotis ir aprūpinti punktus laiku. Ši bendrovė padeda mums veikti tvariau – mažinant išmetamo CO2 kiekį, optimizuojant maršrutus ir dalijantis siuntų srautus. Mažesnės logistikos išlaidos reiškia daugiau tiesioginės pagalbos žmonėms. Kiekvienas sutaupytas euras leidžia padėti daugiau žmonių ir tą padaryti greičiau“, – pabrėžia T. Čekanskaitė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teikiamą paramą organizuoja apie 100 savanorių. Jie padeda paskirstyti siuntas, patys jas vežioja, bendrauja su paramos gavėjais ir reaguoja į įvairias situacijas.
„Savanoriai yra be galo svarbi mūsų veiklos dalis. Tačiau be tinkamos logistikos, net ir didelis noras padėti ne visada virsta realia pagalba. Iki šiol trūkdavo vairuotojų, transporto priemonių ir galimybių pasiekti kelis taškus vienu metu. Bendradarbiavimas su logistikos profesionalais mums reiškia ir greitesnį savanorių aprūpinimą mokymų medžiaga bei būtinomis priemonėmis. Tai lemia spartesnį pasirengimą veiklai ir daugiau nuveiktų darbų“, – teigia T. Čekanskaitė.
Pasak jos, be savanorių įsitraukimo, paramos teikimas būtų gerokai sudėtingesnis.
„Esame nepaprastai dėkingi visiems savanoriams, kurie skiria savo laiką, energiją ir širdį tam, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kuo stipresnė mūsų savanorių bendruomenė – tuo daugiau žmonių galime pasiekti ir tuo greičiau galime veikti. Jei jaučiate, kad norite prisidėti, jūsų indėlis į kitų žmonių šviesesnį rytojų savanoriaujant visada labai laukiamas“, – apibendrina ji.
