Seimas ketvirtadienį pritarė valstybės pripažinimui senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už šį sprendimą balsavo 64 parlamentarai, 8 buvo prieš, o 10 susilaikė. Šis žingsnis vainikuoja ilgus metus trukusias „Romuvos“ pastangas gauti oficialų pripažinimą.
Socialdemokratė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad Lietuva nuo seno garsėja įvairių tautybių ir religijų žmonių sugyvenimu, kuriems buvo leista išpažinti savo tikėjimą laisvai. Ji ragino palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą.
Tačiau ne visi Seimo nariai palaikė šį sprendimą. Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad bendrija jau seniai yra registruota ir gali veikti, o valstybės pripažinimas suteiks jai papildomų privilegijų. Jis argumentavo, kad valstybės pripažinimas turėtų būti suteikiamas tik toms religinėms bendrijoms, kurios turi didelį palaikymą visuomenėje, yra gausios ir veikia kelias kartas.
„Romuva“, jo nuomone, neatitinka šių reikalavimų, nes jos narių skaičius siekia kelis tūkstančius, o veiklos laikotarpis yra palyginti trumpas – keliasdešimt metų.
Valstybės pripažinimas suteiks „Romuvai“ teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai bus apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu, o santuokos bus prilyginamos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje. Tai reiškia didesnį valstybės įsipareigojimą pripažįstant bendruomenę ir jos atliekamas apeigas.
„Romuva“, įkurta XX amžiuje, yra didžiausia neopagoniška religinė bendrija Lietuvoje. Jos tikėjimas remiasi baltų religine tradicija, apimančia lietuvių, latvių ir prūsų religinį paveldą. Organizacijos nuostatuose teigiama, kad pasaulis yra gyvas, todėl gyvybę reikia gerbti ir mylėti. Jie tiki, kad saulė, vanduo, medis ir net akmuo yra gyvi.
„Romuvos“ teigimu, šventybę įkūnija dieviškosios galios, tokios kaip Dievas (Praamžius, Sotvaras), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona ir Vėlinas. Bendrija gerbia gamtą, šventą ugnį, duoną, medžius, žolynus, upes, ežerus, šaltinius, akmenis, kalnus ir gyvūnus, nes jie yra dievų tarpininkai.
Nuo 2014 metų „Romuvos“ krivė yra Inija Trinkūnienė. Seimas pernai rugsėjį atmetė siūlymą pripažinti „Romuvą“ valstybės mastu.
„Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius Strasbūro teismo išaiškinimus. 2021 m. EŽTT nusprendė, kad Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją. Teismas pažymėjo, kad valdžios institucijos nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl bendrija vertinama kitaip nei kitos religinės bendrijos, o Seimo nariai nebuvo neutralūs.
Po šio EŽTT sprendimo, pernai Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, I. Trinkūnienė teigė, kad bendrija neturi galimybės apskųsti sprendimų Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė nepripažinimo pagrindų ir motyvų.
„Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į parlamentą kreipėsi 2017 m. Negavusi pripažinimo, 2019 m. kreipėsi į EŽTT.
2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 m. – 5,1 tūkst. gyventojų.
