Krivė Inija Trinkūnienė teigia, kad „Romuvos“ pripažinimas – istorinis įvykis
Seimo sprendimą suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, šios bendrijos Krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu. Anot jos, tai ne tik „Romuvos“ bendruomenės laimėjimas, bet ir svarbus žingsnis visai Lietuvai.
„Tai istorinė akimirka, kurios reikšmė yra daug platesnė nei vien tik balsavimas ar sprendimas. Šis Seimo sprendimas simbolizuoja istorinį valstybės atsigręžimą į senąją, savitą lietuvišką dvasinę tradiciją. Tai yra pripažinimas, kad baltų kultūros paveldas, mūsų protėvių pasaulėžiūra ir tautinės kultūros vertybės yra neatsiejama tautos istorijos ir tapatybės dalis, kuri nusipelno pagarbos ir oficialios valstybės paramos“, – teigė Krivė I. Trinkūnienė spaudos konferencijoje Seime.
Jos teigimu, senoji lietuvių dvasinė tradicija visada buvo mūsų tautos savitumo šaltinis, tačiau ilgą laiką ji buvo nustumta į šalį. „Romuvos“ pripažinimas, pasak I. Trinkūnienės, yra svarbus laimėjimas kiekvienam lietuviui.
„Po 34 metų nepriklausomybės pagaliau paskelbta ne tik politinė, bet ir dvasinė Lietuvos laisvė – teisė būti savimi, teisė į lietuvišką tapatybę. Tai ne tik „Romuvos“ džiaugsmas, bet ir kiekvienam lietuviui svarbus laimėjimas. Tai didelė atsakomybė mums visiems – garbingai tęsti senąją mūsų dvasinę tradiciją, kad ji, visuomet palaikanti mus sunkiais momentais, dabar visų mūsų pastangomis galėtų atsigauti, augti ir klestėti“, – sakė I. Trinkūnienė Seimo Žmogaus teisių komiteto surengtoje spaudos konferencijoje.
Konferencijoje buvo aptartas „Romuvos“ kelias į pripažinimą, bendruomenės patirtis ir teisiniai iššūkiai siekiant šio pripažinimo. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo vaidilė Nijolė Balčiūnienė, vaidila Jonas Vaiškūnas, Seimo narė Jūratė Zailskienė ir sociologė religijotyrininkė prof. Milda Ališauskienė.
Milda Ališauskienė pažymėjo, kad „Romuvai“ atsiveria galimybės, jog valstybė pripažins jos sudaromas santuokas. Be to, anot jos, „Romuvos“ tikėjimas galėtų būti dėstomas mokyklose.
„Galimybė turėti tikybos pamokas pareikalaus daug žmogiškųjų ir laiko išteklių, norint parengti programas ir apmokyti mokytojus. Iš tiesų, dar laukia ilgas kelias ir daug darbo“, – sakė M. Ališauskienė. Ji taip pat pridūrė, kad kriviai ir kiti dvasininkai galės gauti socialinį draudimą.
Vaidila Jonas Vaiškūnas teigė, kad valstybės pripažinimo sulaukusi „Romuva“ sieks įstatyme numatytos valstybės finansinės paramos, tačiau neturi tikslo siekti tradicinės religinės bendrijos statuso.
„Mes esame tradicinė religinė bendrija. Ar Lietuvoje gali būti kas nors tradiciškesnio už tuos, kurie gyvena čia nuo akmens amžiaus, Narvos kultūros, neolito, baltų laikų?“, – svarstė J. Vaiškūnas spaudos konferencijoje.
Jis pabrėžė, kad „Romuva“ jau yra tradicinė religinė bendrija.
„Mes be jokių dokumentų esame tradicinė bendrija, o siekti tradicinės bendrijos statuso neturėtų būti tikslas, nes ir religijotyrininkai mums pritars, kad nėra įstatymo, kuris tradicinėms, valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms suteikia daugiau teisių nei kitoms pripažintoms bendrijoms. Jei vėl kas nors suteikia didesnes teises, reikėtų grįžti prie įstatymo“, – teigė J. Vaiškūnas.
ELTA primena, kad galiojančiame įstatyme numatyta, jog valstybė pripažįsta 9 tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Šių metų gruodžio 12 d. Seimas suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už tai numatantį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 8 buvo prieš, o 10 susilaikė.
„Romuva“ valstybės pripažinimo siekė nuo 2017 metų ir dėl to du kartus kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
