Žurnalistikos studijų šimtmetis Lietuvoje: kaip keitėsi profesija ir ko tikėtis ateityje
Šiandien žiniasklaida išgyvena audringą transformacijų laikotarpį, o tradiciniai žurnalistikos principai, tokie kaip faktų patikimumas, objektyvumas ir nešališkumas, susiduria su vis didesniais iššūkiais. Ne tik žiniasklaidos autoritetas, bet ir visuomenės informacijos vartojimo įpročiai keičiasi neatpažįstamai. Skaitmeninė revoliucija, viena vertus, atveria naujas galimybes, tačiau, kita vertus, kelia klausimų dėl žurnalistikos profesionalumo. Vis dėlto, visuomenės poreikis žinoti ir suprasti pasaulį išlieka toks pat stiprus, kaip ir anksčiau.
Štai tokiais apmąstymais dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė dr. Auksė Balčytienė, atkreipdama dėmesį į žurnalistikos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Šiais metais Lietuva mini žurnalistikos studijų šimtmetį – ilgą ir turtingą istoriją, kurią tęsia VDU. Gegužės 15 dieną universitetas suburs žurnalistikos profesionalus, tyrėjus ir visuomenės atstovus į specialų renginį, skirtą aptarti žurnalistikos praeitį, dabartį ir ateitį. Renginio dalyviai dalinsis savo įžvalgomis, patirtimi ir vizijomis, siekdami atgaivinti diskusiją apie žurnalistikos vaidmenį visuomenėje.
„Žurnalistika – tai ne tik amatas ar profesija, bet ir mąstymo būdas, misija šviesti visuomenę ir kurti profesionalumo standartus. Šiandien daugelis mūsų jaučiame nuovargį nuo socialinių tinklų ir nuolatinio informacinio triukšmo. Todėl kyla klausimas, kokios informacijos mums iš tikrųjų reikia? Norime iš naujo apibrėžti, kodėl žurnalistika yra svarbi ir kodėl verta rinktis šias studijas“, – teigia VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė dr. Kristina Juraitė, pabrėždama renginio tikslą.
Šiame straipsnyje panagrinėsime žurnalistikos studijų ištakas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, aptarsime, kaip keitėsi pačios studijos, ir išanalizuosime, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinė žurnalistika. Pokalbyje su VDU profesorėmis atskleisime svarbiausius šios profesijos aspektus.
Žurnalistikos studijų pradžia – lygiagrečiai su jaunos valstybės atsiradimu
Profesorė K. Juraitė pasakoja, kad žurnalistikos paskaitos VDU pradėtos skaityti dar 1925 metais, o 1941 metais buvo įkurta Sociologijos ir žurnalistikos katedra. „Pirmąsias žurnalistikos paskaitas tuometiniame Lietuvos universitete 1925–1926 metais skaitė profesorius Juozas Eretas, atvykęs iš Šveicarijos. Jis 1920 metais įsteigė ELTA naujienų agentūrą. Jo pradėtą darbą tęsė vienas žymiausių tarpukario Lietuvos žurnalistų, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis, studijavęs Paryžiaus Sorbonos universitete ir Aukštojoje žurnalistikos mokykloje. Ten jis lankė ne tik žurnalistikos, bet ir sociologijos bei filosofijos paskaitas.
J. Keliuotis savo paskaitose kėlė klausimus, kurie aktualūs ir šiandien: žurnalistikos profesionalumo, žodžio laisvės, spaudos visuomeniškumo ir atsakomybės. Todėl VDU idėja jungti žurnalistiką su sociologija tikrai nėra atsitiktinė. Iš Paryžiaus parsivežta vakarietiška patirtis skatino J. Keliuotį žvelgti į žurnalistiką kaip į tautos, visuomenės ir valstybės modernizavimo projektą, kuris yra reikšmingas ne tik socialiniu ir politiniu, bet ir profesiniu bei moraliniu požiūriu“, – pažymi profesorė K. Juraitė.
Profesorė Auksė Balčytienė atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistikos studijų atsiradimui Lietuvoje didelę įtaką darė technologinė revoliucija ir politiniai įvykiai. „XX amžiaus pradžioje atsirado radijas ir pirmosios žiniasklaidos agentūros. Tuo pačiu metu kūrėsi jauna, demokratinė valstybė, kuriai reikėjo šių institutų. Tai buvo pagrindiniai motyvai, paskatinę ieškoti profesionalų ir suprasti, kad žurnalistikos žanras skiriasi nuo paprastos literatūros. Pavyzdžiui, Europoje istoriškai susiklostė taip, kad į žurnalistiką dažnai ateidavo žmonės, kuriems nepavyko realizuoti savęs kaip rašytojams, bet jie puikiai prisitaikė žurnalistikoje“, – pasakoja A. Balčytienė.
K. Juraitė priduria, kad pirmaisiais žurnalistais dažnai tapdavo asmenys, kurie jautė stiprų norą dalyvauti visuomenės gyvenime, puoselėti tautiškumo ir valstybingumo idėjas. „Pavyzdžiui, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu susipažino Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, kur ji lankėsi kaip „Vilniaus žinių“ redakcijos atstovė. Mes ją geriau žinome kaip visuomenės veikėją, rašytoją ir pedagogę, tačiau mažai žinome apie ją kaip apie vieną iš to meto spaudos bendradarbių. XIX amžiaus pabaigoje žurnalistikos užuomazgos jau buvo gyvos ir glaudžiai susijusios su nacionaliniu judėjimu bei tautiniu atgimimu. Pažvelgus į Lietuvos Tarybos narių sąrašą, matyti, kad Vasario 16-osios Akto signatarų tarpe buvo nemažai asmenų, kurie aktyviai bendradarbiavo spaudoje, buvo žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai. Tokiame technologiniame ir politiniame kontekste pradėtos žurnalistikos paskaitos buvo viso to tąsa ir, beje, pakankamai ankstyva iniciatyva pasauliniu mastu, pralenkusi ne tik mūsų kaimynus, bet ir daugelį Vakarų šalių“, – teigia VDU dėstytoja.
Studentai pasižymėjo ambicingumu ir reiklumu
1998 metais, atkūrus žurnalistikos studijų tradiciją VDU, buvo tikslingai pasirinkta pradėti vykdyti jas ne nuo bakalauro, o nuo magistro studijų lygmens. „Būti žurnalistu nereiškia būti jaunu studentu, kuris tik bando pasakyti, kas, kur, kada ir kaip įvyko. Tai reiškia turėti platesnį akiratį ir suvokti savo profesijos misiją. O misija yra informuoti tiksliai, teisingai ir subalansuotai, kartu suvokiant ir labai didelę atsakomybę už savo vaidmenį“, – pabrėžia A. Balčytienė.
Profesorė pasakoja, kad tuometiniai studentai išsiskyrė savo ambicingumu ir reiklumu. „Tai buvo gerai išsilavinę žmonės, žinantys, ko nori. Jie atėjo iš įvairių studijų krypčių – nuo anglų filologijos, filosofijos ir istorijos iki politikos mokslų. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tuometinius jaunuolius vienijo alkis, smalsumas ir noras suvokti bei pažinti. Jie turėjo didelį atsakomybės jausmą. Tai buvo tūkstantmečio virsmo karta, turėjusi stiprų įprotį skaityti knygas ir didelės apimties tekstus, juos analizuoti. Jie buvo pasiruošę „ilgesnės distancijos bėgimui“, tai yra, pirmiausia skaityti, stebėti situaciją ir tik tada komunikuoti. Dabartinis laikmetis yra kitoks, distancija yra daug trumpesnė. Reikia daug greičiau suvokti ir apdoroti informaciją bei transliuoti tai, kas yra aktualu“, – pasakoja profesorė.
K. Juraitė tuometinius studentus prisimena kaip idealistų kartą, kuri atėjo į studijas su noru prisidėti prie valstybės kūrimo proceso ir laisvo žodžio sklaidos. Nuo pat pradžių atkurtoje studijų programoje didelis dėmesys buvo skiriamas istorinei ir politinei perspektyvoms.
„Politika yra mūsų demokratinės sistemos kūrimo variklis. O žurnalistika yra kitas variklis, skirtas teikti informaciją, įtraukti žmones ir kviesti juos dalyvauti. Mes kūrėme ne tik studijų, bet ir mokslinės analitikos židinį, nes į žurnalistiką žiūrėjome evoliuciniu aspektu. Todėl pasirinkome šią sritį analizuoti per politinį, istorinį, socialinį ir, žinoma, technologinį aspektą. Ypatingai didelį dėmesį skyrėme ir žurnalistikos funkcijų stiprinimui demokratinėje visuomenėje. Žurnalistika nėra vien žinutės perdavimo procesas. Ji turi savo ritualus, tradicijas, vertybes ir bendruomenės telkimo funkciją. Tačiau ji gali turėti ir neigiamų aspektų, pavyzdžiui, turėti korupcinių sąsajų ar tarnauti vienai politinei linijai. Apie visa tai mes taip pat turime kalbėti“, – tikina A. Balčytienė.
Visuomenei trūksta suvokimo, kas yra žurnalistika
K. Juraitės teigimu, net ir žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, galima pastebėti, kad žiniasklaidos funkcijos, jos vieta visuomenėje ir santykis su politine, socialine bei kultūrine realybe atsispindėjo ir modernios žurnalistikos studijų pradininko J. Keliuočio paskaitose XX amžiaus pradžioje. Pasak ekspertės, žurnalistika eina kartu su gyvenimu, tačiau tuo pačiu prisiima misiją ir atsakomybę už visuomenės sąmoningumą, informatyvumą ir kritinį mąstymą, o tai yra svarbu visais laikais.
„Mes turėjome tokį periodą, kai tarsi galėjome atsipalaiduoti ir ieškoti naujų komunikavimo galimybių, galbūt patys tapti tais informacijos kūrėjais ir skleidėjais. Tačiau kritiniais ir lūžio laikotarpiais ateina supratimas, kad ne mažiau reikalingi ir profesionalūs žurnalistai. Jų vieta ir misija yra labai svarbi“, – teigia K. Juraitė.
A. Balčytienė pastebi, kad Sąjūdžio laikotarpis parodė milžinišką visuomenės alkį ilgai slėptai informacijai. Tačiau, kaip visuomenė, iki šiol nesugebėjome „užsiauginti“ pagarbos ir suvokimo, kas yra žurnalistika. Tai atsispindi ir tarp jaunuolių, kurie susirenka į universitetus. „Žurnalistika tikrai gali prisidėti prie kritinio mąstymo ugdymo. Tačiau taip pat ir kiekvienas iš mūsų galime labai daug padėti žurnalistikai, jei suprasime, kokia yra jos paskirtis ir funkcija – ne tik kaip profesijos, bet ir kaip reiškinio visuomenėje“, – sako A. Balčytienė.
Universitetas – erdvė saugiai ir pagarbiai diskusijai ugdyti
Nors per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius nemažai investuota į žurnalistikos stiprinimą, visuomenės švietimą ir demokratinį ugdymą, K. Juraitės manymu, mes, kaip visuomenė, nuėjome inertiniu keliu, galvodami, kad demokratiniam stabilumui užtikrinti nereikia dėti papildomų pastangų.
„Jei atkreiptume dėmesį į pilietinės galios indeksą, NVO vaidmuo yra suvokiamas per menkai, o pasitikėjimas žurnalistika išlieka žemas. Turime padėti visuomenei suvokti, kad kokybiška žurnalistika egzistuoja. Tikrai yra šaltinių, teikiančių naujausią, kritiškai svarbią ir patikimą informaciją, kuriais galima ir reikia pasitikėti. Pradedant visuomeniniu transliuotoju ir pagrindiniais naujienų portalais“, – pastebi ji. Profesorės A. Balčytienės teigimu, pasitikėjimas žurnalistika yra, visų pirma, pačios žurnalistų bendruomenės uždavinys. Ir visuomenei tai reikia aiškinti labai paprastai, pasitelkiant konkrečius kasdienius pavyzdžius.
„Žurnalistai profesionalai dalyvauja įvairiuose mūsų projektuose ir skaito paskaitas studentams. Jų metu nagrinėjamos realios situacijos ir praktiniai iššūkiai. Žurnalistikos studijos ir universitetas yra tobula terpė, leidžianti klysti, eksperimentuoti, diskutuoti ir atrasti savo vertybinį stuburą. Visa tai vyksta kolegų ir bičiulių apsuptyje. Tai yra saugi erdvė, suteikianti galimybę samprotauti apie savo, kaip profesionalo, misiją ir išbandyti save vienoje ar kitoje situacijoje. Čia gali susitikti skirtingos nuomonės ir argumentai, kur jie bus išgirsti ir išklausyti, naudojant argumentų ir faktų kalbą“, – tikina profesorė.
Pasak VDU dėstytojos, vienas žmogus gali būti labai drąsus ir sugebėti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, tapti karo korespondentu. Kito profesionalumas gali pasireikšti situaciją nešališkai komentuojant nebūtinai būnant įvykio vietoje. „Čia ir yra didžiausia studijų stiprybė – padėti kiekvienam studentui individualiai išbandyti tam tikras situacijas. Tada tampa lengviau atsakyti į klausimą, kokioje terpėje žmogus galėtų save realizuoti. Apie tokius dalykus galime kalbėti saugioje, įsiklausančioje ir dėmesingoje aplinkoje. Tai kartu tampa ir psichologiniu pastiprinimu“, – studijų naudą apibūdina profesorė.
Profesionalus ugdančios studijos
Per daugiau nei 25 metus nuo žurnalistikos studijų VDU atkūrimo pradžios, ši programa spėjo išgyventi ne vieną transformaciją: keitėsi ne tik dėstytojai ir paskaitų turinys, bet ir studijų programos pavadinimas. Anglų kalba vykdoma „Ateities medijų ir žurnalistikos“ magistro studijų programa yra viena ambicingiausių visame VDU. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, 2021 metais ši studijų programa buvo išrinkta žurnalistikos krypties studijų lydere Lietuvoje. 2024 metais VDU vykdomos komunikacijos krypties studijų programos taip pat pripažintos geriausiomis šalyje. Žurnalistiką studijuojantys asmenys siekia spręsti sudėtingiausius šiuolaikinės profesijos klausimus: išlaikyti klasikinės žurnalistikos siekius ir viešinti skaitmenizuotos medijų aplinkos problemas.
„Į žmogų orientuotas žvilgsnis yra pagrindinis variklis, sukantis studijų procesą. Kad ir kokius sprendimus priimtume ar technologijas naudotume, kaip mus veiktų algoritmai, visa tai veikia sąveikoje su žmogumi. Žmogaus pasirinkimai, ambicijos, motyvacija, gyvenimo patirtis, nelygybės, su kuriomis susiduria visuomenė, tradicijos, vertybės ir geografija yra pagrindiniai dalykai, sudarantys žurnalistikos studijų esmę“, – pabrėžia A. Balčytienė.
Pasak K. Juraitės, studijų moduliai yra orientuoti tiek į kontekstinį, tiek į instituciniu požiūriu paremtą informacinės ir komunikacinės sistemos suvokimą. „Paskaitose kalbame apie technologijas ir kaip jos keičia žurnalistiką, kaip ją veikia visuomenė, politika ir ekonomika. Studentai mokosi įvairių naujienų ir turinio kūrimo strategijų, gilinasi į tokias temas kaip post-tiesa ir šiuolaikiniai informaciniai karai, analizuoja įvairias komunikacijos ekosistemas Europoje, ieško geriausio skaitmeninio pasakojimo formato ir atlieka tiriamąją žurnalistinę praktiką. Katedroje veikia žurnalisto Romo Sakadolskio vardo medijų laboratorija, kurioje studentai paskaitose įgytus įgūdžius gali pritaikyti praktiškai“, – studijas apibūdina profesorė.
Diskusijose kvies dalyvauti ir jaunąją kartą
Šiais metais Lietuvoje minint žurnalistikos studijų šimtmetį, gegužės 15 dieną universitetas pakvies savo bendruomenės narius, absolventus, moksleivius ir visus besidominčius žurnalistika į išskirtinį renginį, pavadinimu „Pradžių pradžia: žurnalistikos studijoms Lietuvoje – 100“.
Pasak vienos iš šios iniciatyvos organizatorių, profesorės K. Juraitės, renginio tikslas yra ne tik paminėti šį reikšmingą jubiliejų, bet ir pakviesti jaunus žmones į žurnalistiką pažvelgti kitaip. „Moksleiviai, kurie yra viena pagrindinių šio renginio auditorijų, tikrai turi susikūrę tam tikrą paveikslą apie žurnalistiką, tačiau jis nebūtinai yra toks, kokia ji yra iš tikrųjų. Jie seka tinklalaidžių vedėjus, turi savo temas, į kurias gilinasi, ir žino, kas jiems rūpi. Manau, kad tai yra karta, kuri visai kitaip suvokia žurnalistiką. Mūsų šio renginio uždavinys – papasakoti, kad tai, ką jie įsivaizduoja, turi ir profesinį lygmenį. Iš savo pusės pristatysime istorinį žvilgsnį ir pasidalinsime absolventų, katedros darbuotojų bei studentų mintimis. Tačiau norime išgirsti ir moksleivių patirtis – tai jie galės parodyti per renginio metu vyksiantį protmūšį“, – sako A. Balčytienė.
Renginyje dėmesio sulauks ir universiteto bendruomenė. Pagrindinį pranešimą „Universitetas kaip modernios tautos ugdymo institucija“ skaitys profesorius Antanas Kulakauskas. Po jo seks diskusija „O kodėl žurnalistika?“, kurioje dalyvaus žurnalistai, universiteto dėstytojai ir absolventai. Ją moderuos žurnalistas, Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas.
