Šokiruojanti statistika atskleidžia, kad trečdalis Lietuvos gyventojų tam tikromis aplinkybėmis pateisina smurtą prieš vaikus, o beveik pusė vis dar mano, jog fizinės bausmės yra priimtina auklėjimo priemonė. Tai rodo reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas „Spinter tyrimų“ užsakymu, kurio rezultatai kelia didelį susirūpinimą vaiko teisių gynėjams.
Tyrimas, atliktas praėjusių metų pabaigoje, parodė, kad 34 proc. respondentų nelaikė ausies užsukimo už nepaklusnumą smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu. Palyginimui, 2023 m. tokių respondentų buvo 35 proc., o 2022 m. – 42 proc.
Dar viena tyrimo metu pateikta situacija – tėvai, pakeliantys ir purtantys stipriai emociškai reaguojantį mažametį vaiką parduotuvėje. Net 45 proc. apklausos dalyvių neįžvelgė smurto tokioje situacijoje ir ją pateisino. Prieš metus tokių respondentų buvo 42 proc., o 2022 m. – 47 proc.
Klausimas, ar fizinių bausmių taikymas už nepaklusnumą yra smurtas, išlieka kontroversiškas. 45 proc. apklaustųjų teigė, kad jų nuomonė priklausytų nuo konkrečios situacijos, o dalis respondentų netgi pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“. Vis dėlto, per pastaruosius trejus metus, palaikančių fizines bausmes skaičius sumažėjo nuo 58 iki 45 procentų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė atkreipia dėmesį, kad fizinis smurtas nėra vienintelė grėsmė vaikams. „Mūsų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba išlieka stabiliai aukšti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų smurto rūšių nukentėjusių vaikų skaičiai. Per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų“, – teigia I. Skuodienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) nelaikė smurtu situacijos, kai tėvai paauglį sūnų, grįžusį namo vidurnaktį, išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei pranašauja jam nieko gero ateityje. Tokia pati nuomonė vyravo ir 2023 metais, o 2022 m. taip manančių buvo 54 procentai.
Vis dėlto, naujausi tyrimo rezultatai rodo šiokį tokį pagerėjimą suprantant vaiko nepriežiūrą. 36 proc. apklausos dalyvių nelaikė smurtu arba abejojo dėl tokio vertinimo situacijoje, kai tėvai reguliariai neveda vaiko pas gydytoją. Prieš metus tokių respondentų buvo 40 proc., o 2022 m. – 48 procentai.
Dar viena tyrime aptarta situacija – kaimynai pastebi kieme iki vėlumos žaidžiantį vaiką, apsirengusį sezonui netinkamais drabužiais, nuo kurio sklinda nemalonus kvapas. 34 proc. apklaustųjų nepriskyrė šios situacijos smurtui arba neturėjo tikslaus atsakymo. 2023 m. taip nurodė 37 proc., o 2022 m. – 42 proc. respondentų.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad darnūs tėvų santykiai yra labai svarbūs vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai. Taip pat svarbu, kad tėvai bendradarbiautų auklėjimo klausimais ir ieškotų taikių sprendimų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 33 proc. respondentų nelaikė smurtu situacijos, kai po skyrybų ribojama vaiko galimybė matytis su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama. 2023 m. taip manančių buvo 34 proc., o 2022 m. – 35 procentai.
33 proc. respondentų nelaikė smurtu situacijos, kai tėvai verčia vaiką pasirinkti, su kuo jam reikės gyventi. 2023 m. taip manančių buvo 36 proc., o 2022 m. – 41 proc. respondentų.
Konfliktai tarp tėvų, besibaigiantys muštynėmis vaikams miegant, taip pat kelia susirūpinimą. 31 proc. respondentų nepriskyrė šios situacijos smurtui arba liko abejojantys. 2023 m. taip pat galvojo 33 proc., o 2022 m. – 35 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė turėtų geriau atpažinti smurtą ir pranešti apie jį vaiko teisių gynėjams. Vertinant kelerių metų rezultatus, tikimybė, kad žmogus praneštų apie smurto atvejį, išlieka apylygė – siekia beveik septynis balus dešimtbalėje skalėje.
Apklausa telefonu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2024 metų spalio 28 – lapkričio 25 dienomis, apklausti 1009 respondentai.
