Ištikimi pagalbininkai tarnyboje: šunys – kariuomenės, policijos ir pasienio sargyboje
Balandžio 24-ąją Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione buvo paminėta „Šuns diena Lietuvos kariuomenėje“. Šventiniame renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų, policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybiniai šunys su savo vedliais. Renginio metu buvo surengta rikiuotė ir parodomoji programa, kurioje keturkojai pademonstravo savo įgūdžius.
Nuo kariuomenės iki sienos apsaugos
Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos ir Portugalijos kariuomenės tarnybiniai šunys. Jie demonstravo savo sugebėjimus aptikti narkotines medžiagas, sulaikyti įtartinus asmenis ir vykdyti kitus kinologų nurodymus.
„Lietuvos kariuomenė kūrėsi pamažu, augo ir stiprėjo. Vienas svarbiausių dalykų, anksčiau matytas tik Holivudo filmuose, yra tai, kad jėgos struktūros ir kariuomenė turi keturkojus pagalbininkus. Šunys yra mūsų keturkojai draugai tarnyboje. Šuns diena yra nauja iniciatyva, kuri mus suvienija. Bendraudami, dalindamiesi patirtimi ir mokydamiesi vieni iš kitų, tapsime geresniais tėvynės ir visuomenės gynėjais. Džiaugiuosi, kad atsivedėte savo augintinius į darbą, sveikinu su švente“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Darbavosi prieš Paryžiaus olimpiadą
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šunys specializuojasi sprogmenų paieškoje. Šuns paruošimas tarnybai trunka apie dvejus metus. Šiame batalione keturkojai tarnauja nuo 2015 m. Šiuo metu tarnauja 8 šunys, jauniausiam – vieneri, vyriausiam – 9,5 metų.
„Šuo saugo žmonių gyvybes“, – pabrėžė J. Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojas kinologas Vygantas Kazlovas.
„Jei randame įtartiną lagaminą, pirmiausia siunčiame šunį, kuris jį apuosto. Po to siunčiame antrą ir trečią šunį. Jei visi trys šunys nieko neparodo, vadinasi, viskas saugu, galima eiti, atidaryti lagaminą ir apžiūrėti. Tačiau jei šuo duoda ženklą – sustingsta – tada kviečiami specialistai, kurie su apsaugos priemonėmis ar robotais patikrina radinį“, – aiškino V. Kazlovas.
Jis prisiminė įsimintiną darbą Paryžiuje, prieš pat olimpiadą.
„Tai buvo mėnuo sunkaus darbo. Šunys tikrai pavargo, nes tarp kitų valstybių atstovų lietuviai buvo labiausiai vertinami: dirbome nuolat, o kai darbo būdavo mažiau, kitų valstybių kinologai su šunimis ilsėdavosi. Tačiau lietuvius su prancūzais visada palikdavo, labai mumis pasitikėjo“, – džiaugėsi V. Kazlovas, dirbantis su keturkoje Gilze.
Jis pažymėjo, kad maži tarnybiniai šunys skatinami skanėstais, vėliau žaislais, paglostymais ir pagyrimais. Kariuomenėje šunys tarnauja iki dešimties metų, o vėliau lieka gyventi su kinologais ir saugo jų namus.
Ieško žmonių, sprogmenų, narkotikų
Policijos tarnyboje šunys atlieka įvairias funkcijas: ieško žmonių, narkotinių medžiagų, sprogmenų ir kitų daiktų, taip pat padeda sulaikyti pažeidėjus.
„Jei dingsta žmogus ar pasiklysta grybautojas, važiuojame ieškoti, sekame pėdsakais. Jei pėdsakų nėra, vyksta laisva paieška, kai šuo laksto ir užuodžia žmogų iš didelio atstumo. Šunys labai padeda, ypač tankiose vietose, kur negali matyti dronai ar sraigtasparniai. Šuo visur pralįs, užuodęs kvapą nubėgs, suras žmogų ir praneš pareigūnams“, – pasakojo šešerių metų Foksą treniruojantis Lietuvos policijos departamento Kinologijos valdybos vyr. specialistas Šarūnas Mockus.
Policijoje šiuo metu dirba apie 70 apmokytų šunų. Išskirtiniai yra tie, kurie ieško sprogmenų ir dirba su antiteroristinių operacijų rinktine „Aras“.
Kinologui Š. Mockui įsiminė iškvietimas į įvykį, kai neadekvatus vyras su kirviu grasino žmonėms ir kapojo namus.
„Įvykio vietoje jis buvo užsibarikadavęs, bet kai išėjo ir išsitraukė kirvį prieš mus, su šuniu buvome už trijų metrų. Man net nereikėjo duoti komandos, užteko paleisti pavadį, ir Foksas neutralizavo ranką, kurioje buvo kirvis. Kirvis iškrito ir mes galėjome ramiai sulaikyti pažeidėją. Tarnybinis šuo yra ir apsauga, mes mokome juos saugoti šeimininką. Jei yra ketinimas pulti pareigūną, šuo be komandos priima sprendimą atakuoti. Jam tai leidžiama“, – teigė Š. Mockus, pabrėždamas, kad su Foksu jie yra tikra komanda: kartu gyvena, dirba, serga, miega ir keliauja.
Užuodžia kontrabandą
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje šunys atlieka svarbų vaidmenį kovoje su kontrabanda ir nelegaliais migrantais. Šioje tarnyboje dirba daugiau nei 120 šunų.
„Be šunų būtų labai sunku sulaikyti pažeidėjus“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus specialistas Linas Savickas.
Pagrindinis šunų mokymo kursas trunka 10 savaičių, kurios išdėstomos per dvejus metus. Po to šunys laiko egzaminus ir gali pradėti tarnybą. Jie padeda, kai pažeidžiama valstybės siena arba kai bandoma permesti kontrabandines cigaretes ar kitus draudžiamus daiktus. Patruliuodami šunys turi aptikti pėdsakus be jokios komandos. Per dieną tarnybiniai šunys nueina 10–20 km, priklausomai nuo sienos ruožo.
„Kinologas turi mylėti šunį, nebijoti jo, būti labai smalsus, iniciatyvus, jausti šunį. Mūsų tarnybai labiausiai tinka belgų ir vokiečių aviganiai. Šunys turi būti drąsūs, labai žaismingi ir norėti valgyti“, – teigė L. Savickas.
