Nuo vasario pradžios vaiko teisių gynėjai, reaguodami į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pradės naudoti vaizdo ir garso registratorius. Ši priemonė bus taikoma tais atvejais, kai būtina skubi reakcija – per vieną arba šešias valandas – dažniausiai, kai pranešimai signalizuoja apie galimą smurtą prieš vaiką ir jam reikalinga neatidėliotina pagalba.
„Situacijos, į kurias reaguojame, yra itin sudėtingos. Reaguojame labai dažnai, todėl, siekdami ne tik greitai ir operatyviai reaguoti, bet ir veikti profesionaliai bei skaidriai, priimti sprendimus, pagrįstus faktine informacija, nuo vasario 3 dienos reaguosime su garso ir vaizdo registratoriais“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Tarnybos teigimu, vaizdo ir garso įrašai leis tiksliau užfiksuoti informaciją, gaunamą vertinant vaiko situaciją. Tai padės vaiko teisių gynėjams priimti pagrįstus sprendimus dėl apsaugos poreikio nustatymo vaikui ar pagalbos inicijavimo šeimai.
„Pasitaiko atvejų, kai tėvai ar globėjai nesutinka su vaiko teisių gynėjų sprendimais ir teikia skundus. Nagrinėjant šiuos skundus, bus naudojama garso ir vaizdo registratorių užfiksuota informacija, kuri leis priimti atitinkamus sprendimus“, – aiškino I. Skuodienė.
Esant poreikiui, garsinė ir vaizdinė informacija bus perduodama ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui. Nufilmuota medžiaga bus saugoma 60 dienų.
Tarnyba tikisi, kad įrašai suteiks daugiau aiškumo ir patikimos informacijos tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismams, tiek šeimoms, su kuriomis bendraus vaiko teisių gynėjai, reaguodami į galimus vaiko teisių pažeidimus ir vertindami vaiko situaciją. Taip pat tikimasi, kad darbuotojai sudėtingose situacijose jausis saugiau.
Per metus vaiko teisių gynėjai sulaukia apie 400 skundų. Pernai gauti 454 skundai, kuriuose tėvai ar globėjai skundė atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus.
„Skundai bus nagrinėjami remiantis šia fiksuota informacija“, – patvirtino I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjams atvykus su vaizdo ir garso registratoriais, apie filmavimą bus informuojami tiek suaugusieji, tiek vaikai. Vaikams bus suteikta galimybė atsisakyti būti filmuojamiems.
„Jeigu vaikas, jam suprantamai paaiškinus ir parodžius, kaip tai veikia, nesutiks, tai bus fiksuojama raštu“, – patikino I. Skuodienė.
Tėvai ir globėjai taip pat galės išreikšti norą, kad situacija nebūtų filmuojama, arba, priešingai, kad vaizdo ir garso registravimo priemonės būtų naudojamos. Sprendimai dėl jų prašymų bus priimami atsižvelgiant į situaciją.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad nebus filmuojama sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitose įstaigose, kai nebus galima užtikrinti galimybės bendrauti su vaiku individualiai, be pašalinių asmenų. Taip pat nebus filmuojama tais atvejais, kai vaikas laikinai apsistos žmogaus, sutikusio užtikrinti jam saugią aplinką, namuose, nebent bus svarbu išklausyti vaiko nuomonę.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus teigimu, kamerų naudojimas veiks ir kaip drausminė priemonė.
„Kameros yra tam tikra drausminimo priemonė, kuri veikia abipusiai. Atvykus į šeimą, situacijos būna įvairios, ir lengva greitai įsitraukti į emocinį lygį tiek klientams, tiek darbuotojams, nepriklausomai nuo jų profesionalumo“, – sakė jis.
Anot G. Batulevičiaus, reaguojant į situacijas dėl vaikų saugumo, neretai iškyla grėsmė ir darbuotojų saugumui. Pasitaikė atvejų, kai prireikė medikų ir psichologų pagalbos, todėl filmavimai gali padėti sumažinti tokių incidentų riziką.
Šiuo metu tarnyba yra įsigijusi 252 kameras su laikikliais, kurių vienos kaina siekia iki 500 eurų.
