Žinomos vienos lyties poros ruošiasi įteisinti partnerystę, tačiau kelias iki galutinio tikslo gali būti sudėtingas ir kupinas iššūkių. Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, atvėrusio galimybę tiek skirtingų, tiek vienos lyties poroms registruoti partnerystę per teismus, kelios žinomos LGBTIQ bendruomenės poros patvirtino ketinančios pasinaudoti šia nauja galimybe. Nepaisant entuziazmo, išlieka neaiškumų dėl konkrečių garantijų, kuriomis galės naudotis partneriai, kol nebus priimtas atskiras įstatymas.
Vietoj tradicinių piršlybų – kvietimas į teismą?
KT sprendimas, pripažinęs, kad Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse numatyto įsipareigojimo priimti partnerystės įstatymą, tapo reikšmingu žingsniu į priekį. KT konstatavo, kad Civilinio kodekso nuostata, numatanti tik vyro ir moters partnerystę, prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl jų seksualinės orientacijos. Nurodęs Seimui teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT leido nesusituokusioms poroms registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą, kol nebus priimtas atskiras įstatymas.
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko, išgirdęs KT sprendimą tiesioginiame „15min“ eteryje, neslėpė susijaudinimo ir patvirtino, kad su partneriu ketina pasinaudoti atsiradusia galimybe. „Mes suprantame, kad kelias yra labai sunkus, nežinomas, dėl to mes šiuo metu konsultuojamės su teisės firma ir, jeigu bus teigiamas atsakymas, mes planuojame pasinaudoti šia galimybe“, – sakė V. Simonko. Jis taip pat pridūrė, kad jie supranta, jog bus daug iššūkių, nes kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kokia bus procedūra.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, gyvenanti su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite, taip pat patvirtino, kad ruošiasi kreiptis į teismą. „Daugiau detalių pasakyti dabar negaliu, tik pajuokausiu, kad jeigu anksčiau mūsų bendruomenės žmonės sakydavo, ar tekėsi už manęs, tai dabar klausiam: ar eisi su manimi į teismą?“ – teigė J. Juškaitė. Ji pridūrė, kad dar neaptarė jokių praktinių dalykų, tačiau supranta, kad reikės surašyti dokumentus teismui, kurie, jos nuomone, neturėtų būti labai sudėtingi, ir teismai neturėtų jų atmesti dėl formalių priežasčių.
Advokatų profesinė bendrija „Constat“ socialiniuose tinkluose paskelbė, kad nemokamai padės LGBTIQ poroms parengti reikalingus dokumentus teismams.
Bylinėjimasis – neišvengiamas?
Kol kas neaišku, kokia apimtimi partnerystė galės būti taikoma, kol nėra ją reglamentuojančio atskiro įstatymo. Civiliniame kodekse iš dalies apibrėžti tik partnerių turtiniai santykiai, tačiau nėra reglamentuotos paveldėjimo, tarpusavio išlaikymo, sveikatos būklės susižinojimo, teisių ir pareigų auginant vaikus ir kitos sritys. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimas turi nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį teisinė apsauga partneriams būtų pakankama ir apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, aspektus.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Donatas Murauskas teigia, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo į partnerystę Lietuvoje žiūrėti plačiai. „Tokiu atveju galima sakyti, kad teismai, konstatuodami partnerystę, kol ji nėra tiksliai apibrėžta įstatyme, galės ją traktuoti plačiau nei tik turtinių santykių aspektu. Bet čia bus labai individualizuota ir tas gali lemti papildomą bylinėjimąsi teismuose“, – sakė advokatas. V. Simonko nerimauja, kiek pastangų ir pinigų kainuos norimų teisių užsitikrinimas per teismus. „Šis kelias bus brangus, – sakė Gėjų lygos pirmininkas. – Net jeigu užregistruos mūsų partnerystę, jeigu mums reikės tam tikrų paslaugų ar garantijų, suprantame, kad kiekvienu atveju turėsime kelti naujas bylas ir tai gali tęstis iki begalybės.“ Jis pridūrė, kad tai, kas susituokusioms poroms veikia automatiškai, jiems kiekviename žingsnyje teks įrodinėti per teismus.
J. Juškaitė teigė, kad tokia situacija paradoksaliai gali lemti ir tai, jog partnerystę iki Seimui priimant įstatymą Lietuvoje bus galima taikyti itin plačiai. Pasak jos, tam yra teisinių prielaidų, nes šiuo metu Lietuvoje galioja nuo 60 iki kelių šimtų įstatymų, kur minimi partneriai, jų teisės ar garantijos. „Iš esmės reikia pasidaryti normalų auditą, kur kokiuose įstatymuose yra paminėta partnerystė. Tam tikra prasme tas KT nutarimas sukuria tokią, švelniai tariant, šlubuojančią partnerystę, dėl to jis ir pasisakė, kad reikia papildomo Seimo įsikišimo priimant atskirą įstatymą“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė. Ji taip pat pridūrė, kad paradoksalu, jog įsijungus normoms, kurios yra numatytos kituose įstatymuose, tos partnerių teisės ir pareigos, net palyginti su Civilinės sąjungos įstatymo projektu, bus gerokai platesnės.
Du galimi keliai
Tiek Seimo valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai teigia suprantantys pareigą sureglamentuoti partnerystę, tačiau yra ne vienas būdas tai padaryti. Kaip skelbė BNS, praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su šeimos sąvoka. Tuo metu praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją. Šio įstatymo projekto priėmimas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
