Artėjant spalio pabaigai, Lietuva vėl ruošiasi įprastam žiemos laiko įvedimui. Paskutinį spalio sekmadienį, šiais metais spalio 27-osios naktį, 4 val. ryto laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda atgal, rodant 3 val. ryto. Šis veiksmas suteiks gyventojams papildomą valandą miego, tačiau kartu reikš ir ankstesnį tamsos atėjimą. Nors ši praktika Lietuvoje taikoma nuo 2003 m., vis dar kyla diskusijų dėl jos naudos ir ateities.
Sezoninis laiko sukiojimas, įvestas siekiant taupyti elektros energiją, sulaukė nemažai kritikos dėl abejotinos ekonominės naudos. Visuomenės nuomonė taip pat pal склоnia prie atsisakymo šios praktikos ir pasilikimo prie vasaros laiko. Tačiau sprendimų priėmimas ES lygiu šiuo klausimu stringa.
Europos Komisija (EK) dar 2018 m. pateikė pasiūlymą dėl laiko sukiojimo direktyvos pakeitimo. Europos Parlamentas (EP) 2019 m. pritarė pozicijai atsisakyti sezoninio laiko sukiojimo nuo 2021 m. Tačiau ES Taryba, atstovaujanti ES valstybių vyriausybėms, iki šiol nesugebėjo pasiekti компромисс ir pateikti bendros pozicijos. Dėl šios priežasties klausimas įstrigo.
Pandemija ir karas Ukrainoje taip pat prisidėjo prie to, kad laiko sukiojimo klausimas prarado prioritetą ES darbotvarkėje. Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad šiuo metu šis klausimas nėra aktyviai aptarinėjamas ES Taryboje, todėl sunku prognozuoti, kada šalys galėtų atsisakyti bendro laiko sukiojimo.
Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu ryte šviesiau, o vakare greičiau temsta. Laiko sukiojimas įvestas siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Dar 1980 m. ES šalys sutarė dukart per metus persukti laikrodžius, tačiau ši tvarka jau daugelį metų kelia дискуссии. EK apklausa parodė, kad didžioji dalis europiečių nepritaria sezoniniam laiko sukimui.
Taigi, nors Lietuva ir vėl ruošiasi žiemos laiko įvedimui, ateitis dėl šios praktikos išlieka neaiški. Sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių susitarimo, kuris kol kas neatrodo pasiekiamas.
