Lietuviai vis daugiau atsidaro sąskaitas užsienio bankuose
Per pastaruosius kelerius metus vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi turėti banko sąskaitas užsienyje – ne vien dėl migracijos, bet ir dėl finansinio racionalumo, mokesčių planavimo ar net turto apsaugos. TV3 teigimu, „užsienio bankuose 2023 m. lietuviai laikė apie 5,9 mlrd. eurų, o tai yra didžiausia suma nuo 2021-ųjų“ . Straipsnyje aptarsime, kas skatina šį reiškinį, kokie pavojai ir kokios galimos reakcijos iš valstybės pusės.
Lietuvių sąskaitų užsienyje – statistika ir geografinis vaizdas
Skaičiai ir dinamika
-
2023 m. užsienio bankuose lietuviai laikė ~5,9 mlrd. eurų – rekordinė suma nuo 2021 m. TV3
-
2023 m. 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo užsienio sąskaitas – tai 0,4 tūkst. mažiau nei 2022 m., bet 2,5 tūkst. daugiau nei 2021 m. TV3
-
Didžiausios sumos laikytos Jungtinėje Karalystėje (2,15 mlrd. eurų, ~30,9 tūkst. sąskaitų) ir Kipre (4,62 mlrd. eurų, ~28,6 tūkst. sąskaitų) 2023 m. TV3
-
Gautas pokytis: 2022 m. lietuviai turėjo virš 30 tūkst. sąskaitų Kipre (4,1 mlrd. eurų) TV3
Geografiniai prioritetai
Remiantis TV3 pateiktais duomenimis, pirmauja tokios šalys:
| Šalis | Sąskaitų skaičius (2023 m.) | Lėšų suma (2023 m.) |
|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė (~30,9 tūkst.) | – | ~2,15 mlrd. EUR |
| Kipras (~28,6 tūkst.) | – | ~4,62 mlrd. EUR |
| Vokietija (9,2 tūkst.) | – | nemaža suma |
| Lenkija (9 tūkst.) | – | kuklesnės sumos |
| Norvegija (10,8 tūkst.) | – | kuklesnės sumos |
Šios šalys pasirenkamos ne atsitiktinai – dažnai dėl Europos Sąjungos integracijos, palankios finansinės infrastruktūros ir teisės sistemos. Kai kurios šalys siūlo lengvatų verslui, mokėjimų sistemos integraciją, draugiškas sąskaitų atidarymo procedūras.
Motyvai: kodėl lietuviai persikelia sąskaitas?
- Finansinis optimizavimas ir mokesčių planavimas
Kai kurie gyventojai siekia sumažinti mokesčius ar net teisėtai optimizuoti finansus. TV3 minimi atvejai, kai sąskaitos Belgijoje ar kitur naudojamos siekiant „nematyti VMI“ ar „deklaruoti mažiau“ TV3, nors tai gali kirstis su įstatymais. - Tarptautinė veikla, investicijos, nekilnojamasis turtas
Jei gyventojas turi verslą ar investuoja užsienyje (pvz. perka nekilnojamą turtą), lokalios sąskaitos turėjimas palengvina sandorius, mokėjimus, valiutų konversijas. TV3 interviu minimas pavyzdys – sąskaita Ispanijoje dėl nekilnojamojo turto pirkimo. - Saugumo ir politinės rizikos veiksniai
Kai kurie gyventojai nusprendžia atsidaryti sąskaitas užsienyje galvodami apie geopolitinę riziką, valiutų stabilumą ar apsaugą nuo krizės. TV3 minimas atvejis – kai prasidėjus karui Ukraina, moteris atidarė sąskaitą Lenkijoje dėl saugumo. - Migracija ir gyvenamoji vieta užsienyje
Tie, kurie gyvena užsienyje ar turi ilgalaikį ryšį su kita šalimi (studijos, darbas, šeima), dažnai turi vietinę sąskaitą dėl patogumo mokėjimams – nuoma, šildymas, komunalinės paslaugos ir pan.
Rizikos ir neigiamos pasekmės
- Atkeliavusių lėšų nutekėjimas iš sistemos
Jei daug žmonių masiškai perveda lėšas į užsienį, tai gali susilpninti vietinę bankų sistemą, likvidumą, kredito srautų tvarumą. - Skandalai dėl mokesčių vengimo ir teisinių pažeidimų
Sąskaitos užsienyje gali būti naudojamos siekiant nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių ar plauti pinigus. Nors ne visi atvejai yra neteisėti, tokia galimybė egzistuoja. - Administracinės ir reguliacinės rizikos
Personoms gali tekti pranešti apie užsienio sąskaitas VMI, jeigu metinės įplaukos į tą pačią institucinę sąskaitą viršija 15 tūkst. eurų - Kaštai ir patogumo kompromisai
Finansinės paslaugos užsienio bankuose gali turėti aptarnavimo mokesčius, valiutų konversijų nuostolius, sudėtingesnius proceso reikalavimus ir griežtesnes KYC (pažink savo klientą) procedūras.
Valstybės atsako galimybės ir rekomendacijos
- Stiprinti reguliavimą ir skaidrumą
Valstybė gali nuosekliai reikalauti pranešimo apie užsienio sąskaitas (kaip daroma), didinti baudžiamumą nesilaikant taisyklių, stiprinti mokesčių institucijų pajėgumus. - Pagerinti patrauklumą vietiniams bankams
Tai apima mažesnius mokesčius gyventojams (pvz. sąskaitų aptarnavimo), inovatyvias finansines paslaugas, geresnį klientų aptarnavimą, skaidrią, stabilią ir patikimą sistemą. - Tarptautinis bendradarbiavimas ir informacijos mainai
Dalyvavimas ES ir tarptautinėse iniciatyvose dėl finansų skaidrumo, automatinis informacijos mainas tarp valstybių apie sąskaitas ir turto judėjimą (pvz. CRS, FATCA tipo mechanizmai). - Švietimas ir informacija gyventojams
Daugelis gyventojų gali ne visada suvokti teisines pasekmes ar administracinius reikalavimus. Valstybė gali skelbti aiškią informaciją, konsultacijas, mokymus apie tai, kada užsienio sąskaitos turi būti atskleistos, kokios rizikos. - Atidžios kontrolės – bet ne represijos
Reikia subalansuoti tarp valstybės kontrolės ir gyventojų laisvės tvarkytis finansus. Pvz. neteikti pernelyg griežtų apribojimų, kurie paveiktų legalius verslus ar investicijas.
Lietuvių lėšų migracija į užsienio bankus – tai plėtojantis reiškinys su aiškiomis motyvacijomis: finansinis racionalumas, užsienio veikla, rizikos valdymas. Nepaisant to, jis turi aiškių pavojų vietinei ekonomikai, mokesčių sistemai ir bankų sektoriaus stabilumui. Valstybė, suprasdama šios tendencijos privalumus ir trūkumus, turėtų imtis veiksmų: tiek reguliavimo, tiek skaidrumo didinimo, tiek gyventojų švietimo. Be to, svarbu neužmiršti, kad ne visos užsienio sąskaitos siejasi su neteisėta veikla – jos gali būti ir legitimi finansinės strategijos dalis.
D.U.K. apie lietuvių sąskaitas užsienio bankuose
Kodėl lietuviai vis dažniau atidaro sąskaitas užsienyje?
Tam įtakos turi keli veiksniai: gyvenimas ar darbas užsienyje, tarptautiniai verslo interesai, nekilnojamojo turto įsigijimas kitose šalyse, mokesčių optimizavimas bei siekis diversifikuoti finansinę riziką.
Kiek pinigų lietuviai laiko užsienio bankuose?
2023 m. užsienio bankuose lietuviai laikė apie 5,9 mlrd. eurų – tai didžiausia suma per pastaruosius kelerius metus.
Kuriose šalyse lietuviai dažniausiai turi sąskaitų?
Populiariausios šalys – Jungtinė Karalystė, Kipras, Vokietija, Lenkija ir Norvegija. Didžiausios sumos laikomos Jungtinėje Karalystėje ir Kipre.
Ar turint užsienio sąskaitą reikia pranešti VMI?
Taip. Jei į užsienio sąskaitą per kalendorinius metus įplaukia daugiau kaip 15 tūkst. eurų, apie ją privaloma informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Ar sąskaitos užsienyje reiškia mokesčių slėpimą?
Nebūtinai. Dauguma sąskaitų naudojamos teisėtai – dėl darbo, gyvenamosios vietos ar verslo interesų. Tačiau kai kurie atvejai gali būti susiję su pajamų slėpimu ar neteisėta veikla.
Kokios rizikos kyla laikant pinigus užsienyje?
Gali tekti deklaruoti papildomai ir pildyti dokumentus VMI.
Už netinkamą deklaravimą gresia baudos.
Paslaugos kai kuriuose bankuose gali būti brangesnės.
Galimas valiutų svyravimų poveikis.
Ką reiškia dideli pinigų srautai į užsienį Lietuvai?
Masinis kapitalo nutekėjimas gali susilpninti Lietuvos bankų likvidumą, apriboti paskolų teikimą ir turėti neigiamą poveikį šalies finansų sistemai.
Ar galima turėti kelias sąskaitas skirtingose šalyse?
Taip, tai teisėta, tačiau būtina laikytis visų deklaravimo ir mokesčių prievolių tiek Lietuvoje, tiek tose valstybėse, kuriose atidarytos sąskaitos.
Kokie yra sąskaitos užsienyje privalumai?
Patogiau tvarkytis finansus gyvenant ar dirbant užsienyje.
Lengvesni tarptautiniai atsiskaitymai.
Kai kuriais atvejais – didesnis saugumo jausmas ar geresnės sąlygos investicijoms.
Kaip valstybė kontroliuoja šį reiškinį?
Lietuva dalyvauja tarptautiniuose finansinės informacijos mainuose (CRS, FATCA), VMI renka duomenis apie gyventojų sąskaitas užsienyje, o už nepranešimą taikomos sankcijos.