Nors Lietuvoje sparčiai auga saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai, mažėjantis elektros importo poreikis negarantuoja mažesnių fiksuotų elektros planų kainų vartotojams. Ekspertai pabrėžia, kad galutinę kainą lemia daugybė veiksnių, neapsiribojant vien žaliosios elektros gamybos apimtimi.
Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. liepą 12 ir 24 mėnesių fiksuotų elektros planų kainos buvo pastebimai aukštesnės nei praėjusiais metais. Vidutinė 24 mėnesių vienos laiko zonos plano kaina siekė apie 29,5 cnt/kWh, kai 2023 m. liepą ji buvo apie 24,6 cnt/kWh. Paradoksalu, kad tuo pačiu laikotarpiu Lietuva sugebėjo pati pasigaminti net 98 proc. suvartotos elektros.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksalu, kad turime vis daugiau saulės ir vėjo elektrinių, tam tikrais laikotarpiais beveik visą reikalingą elektros kiekį jau galime pasigaminti patys, tačiau naujai fiksuojamos kainos yra aukštesnės nei prieš metus. Svarbu suprasti, kad elektros kainai įtakos turi ne tik tai, kiek jos pagaminame, bet ir kada ji pagaminama, kokios yra kitų žaliavų kainos, tinklų pralaidumo galimybės bei situacija regione“, – sako „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Žaliosios energijos gamyba išlieka netolygi
Nors Lietuva vis didesnę dalį reikalingos elektros gali pasigaminti pati, atsinaujinančių išteklių gamyba išlieka netolygi. Saulės elektrinės daugiausia energijos generuoja dieną, vėjo elektrinių veikla priklauso nuo oro sąlygų, o elektros poreikis yra pastovus visą parą. Dėl šios priežasties didelis pagamintos elektros kiekis per mėnesį ar net atskirą dieną negarantuoja pakankamos pasiūlos laikotarpiais, kai vartojimas išauga, o saulės ir vėjo elektrinių gamyba sumažėja.
Šių metų birželio rezultatai puikiai iliustruoja šią situaciją. Saulės elektrinės Lietuvoje per mėnesį pagamino rekordinį 421,8 GWh elektros kiekį, kuris vienas padengė beveik 45 proc. šalies elektros poreikio. Įtraukus visus vietinius gamybos šaltinius, Lietuvoje pagaminta elektra birželį patenkino apie 93 proc. viso poreikio. Nepaisant to, vidutinė didmeninė elektros kaina per tą patį mėnesį padidėjo 14 proc.
„Birželio rezultatai puikiai parodo, kad vien didinti žaliosios gamybos apimtis neužtenka – svarbu, kad kuo didesnę pagamintos energijos dalį galėtume panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Tam būtinos didesnės kaupimo galimybės, lankstesnis vartojimas ir geresnis skirtingų gamybos šaltinių derinimas. Būtent tai ilgainiui gali padėti mažinti kainų svyravimus“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Brangsta ne tik pati elektra
Net ir sparčiai augant vietinei gamybai, elektros kaina šalyje išlieka priklausoma nuo aplinkinių rinkų, kadangi Lietuva yra bendros energetikos sistemos dalis. Todėl svarbu ne tik tai, kiek elektros pagaminame patys, bet ir kaimyninėse šalyse, kokia tuo metu yra paklausa, energijos išteklių kainos ir kiek elektros galima perduoti tarp rinkų.
Šie veiksniai atsispindi ir vartotojams siūlomose fiksuotose elektros kainose. Tačiau svarbu suprasti, kad jas lemia ne vien dabartinė situacija biržoje, bet ir rinkos lūkesčiai dėl ateities. Šiuo metu į kainas jau įskaičiuojamos artėjančios žiemos rizikos – mažesnė saulės generacija, didesnis vartojimas, dujų kainos, situacija regione.
„Tiekėjų fiksuotų kainų pasiūlymus didžiąja dalimi lemia elektros energijos ateities sandorių kainos biržoje. Artėjant šaltajam metų laikotarpiui jos patiria spaudimą dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos ir brangių dujų. Laikantis aukštoms kainoms, Europoje neskubama kaupti jų atsargų, bet nepakankamas dujų rezervuarų užpildymas jau pradeda kelti vis didesnį galvos skausmą – gali būti, kad vėliau jas reikės pirkti dar brangesnėmis kainomis, kas atsilieps ir elektros kainoms“, – pasakoja M. Kavaliauskas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad rudenį ar žiemą vartotojams siūlomos fiksuotos elektros kainos dar labiau didės. Rinkoje jau matomi lūkesčiai, kad 2027 m. kainos turėtų stabilizuotis, todėl pagrindo tikėtis ryškesnio tarifų augimo, palyginti su dabartiniu lygiu, kol kas nėra.
„Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas taip pat primena, kad galutinę vartotojo mokamą kainą sudaro ne tik elektros energija, bet ir valstybės reguliuojamos dedamosios – elektros persiuntimo bei kitos tinklo sąnaudos, kurios taip pat palaipsniui vis auga. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. pradžios ESO „Standartinio“ vienos laiko zonos persiuntimo dedamoji buitiniams vartotojams padidėjo nuo 10 iki 11,1 cnt/kWh. Nuo 2025 m. pradžios numatoma ir papildoma dedamoji gaminančių vartotojų elektros energijos tiekėjams patiriamų nuostolių kompensavimui.
Kada elektra galėtų pigti?
Pasak M. Kavaliausko, tiksliai įvardyti, kada elektros kainos pradės nuosekliai mažėti, sudėtinga, tačiau bent kol kas ryškūs sezoniniai kainų svyravimai išliks.
Didesnio elektros pigimo galima tikėtis pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, sumažėjus elektros energijos poreikiui bei sugrįžus didesnei saulės elektrinių gamybai. Tuo metu rudenį ir žiemą kainas aukštyn spaus didesnis elektros vartojimas, mažesnė saulės ir vėjo generacija bei didesnė kitų elektrinių, įskaitant dujines, svarba.
„Sezoninių kainų svyravimų visiškai išvengti nepavyks – mūsų regione žiemą saulės generacija yra labai ribota, todėl šiuo metu labiau priklausome nuo kitų elektros gamybos šaltinių. Tačiau augančią vietinę atsinaujinančios energijos gamybą galime geriau išnaudoti paros mastu. Kai saulės ir vėjo elektrinės pagamina daug elektros, energijos kaupimo sistemos gali padėti ją išsaugoti ir panaudoti vėlesnėmis valandomis. Tai viena svarbiausių krypčių, galinčių mažinti didelius elektros kainų svyravimus paros eigoje dėl gamybos ir vartojimo netolygumo“, – teigia „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas.
