Aplinkos ministerijos iniciatyva viešuosiuose pastatuose naudoti bent 50 proc. organinių statybinių medžiagų, daugiausia medienos, Lietuvoje kol kas lieka svarstymų stadijoje. Nors Skandinavijos šalys, Kanada ar Japonija jau stato ir daugiaaukščius medinius pastatus, Lietuva šioje srityje atsilieka dėl teisinių kliūčių, rinkos požiūrio ir praktinės patirties trūkumo, o ne technologijų stygiaus.
Statybų projektų valdymo įmonės AZCM projektavimo grupės vadovas Darius Spranaitis ir projektų vadovas Kipras Niaura teigia, kad Lietuvos rinka vis dar vadovaujasi stereotipais apie mūro ir betono patikimumą bei ilgaamžiškumą. Pasak jų, aukštesni mediniai pastatai sėkmingai statomi ten, kur veikia susiformavusi ekosistema: tinkami normatyvai, patyrę projektuotojai, gamintojai ir rangovai bei ilgos medinės statybos tradicijos. Situaciją galėtų pakeisti aiškesnė valstybės politika, didesnis viešojo sektoriaus įsitraukimas ir medinių konstrukcijų skatinimas mokyklų, darželių bei kitų visuomenei svarbių pastatų projektuose.
„Vilnius Tech“ docentas dr. Tomas Gečys pabrėžia, kad Skandinavijos šalių pranašumas grindžiamas dešimtmečius kaupta mokslinės ir praktinės patirties bagažu, nuosekliomis investicijomis į tyrimus ir stipria žaliavų baze, leidžiančia geriau suprasti medinių konstrukcijų elgseną, jungtis ir hibridinius sprendimus.
Didžiausias medinės statybos privalumas – ne tik tvarumas
Nors medinė statyba siejama su ekologija, jos praktiniai privalumai dažnai slypi spartesnėje statyboje, geresnėje kokybės kontrolėje ir efektyvesniuose procesuose, ypač taikant tarptautinėje praktikoje paplitusią gamyklinę elementų ar modulių gamybą. Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo oro sąlygų, sutrumpinti statybos terminus ir sumažinti klaidų skaičių. Pasak K. Niauros, būtent prefabrikacija yra pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje sparčiai populiarėja medinės konstrukcijos, tokios kaip CLT.
Mitas dėl ugnies pavojaus
Specialistai paneigia mitus apie medinių pastatų nepatvarumą gaisro metu. Degant medienai susidaro apsauginis anglies sluoksnis, kuris lėtina temperatūros skverbimąsi į konstrukciją, todėl jos savybės tampa prognozuojamos ir apskaičiuojamos. Šiuolaikiniai klijuotos medienos sprendimai leidžia projektuoti didelius ir sudėtingus pastatus. Didesnę grėsmę mediniams pastatams praktikoje kelia drėgmė, tačiau ją tinkamai suvaldžius, tokių problemų galima išvengti.
Pokyčius turėtume matyti po 5–10 metų
Nors medinių dangoraižių Lietuvoje kol kas nėra, techninių kliūčių jų statybai praktiškai nėra. Pasak dr. T. Gečio, racionaliausias kelias aukštybiniams pastatams yra hibridinės konstrukcijos, derinant medieną su plienu ar gelžbetoniu. Šie sprendimai artimiausią dešimtmetį turėtų tapti viena svarbiausių statybų sektoriaus krypčių, ypač įvertinus griežtėjančius ES reikalavimus dėl pastatų poveikio aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Svarbiausia tampa ne medienos konkurencingumas, o Lietuvos rinkos ir reguliavimo gebėjimas prisitaikyti prie tvarumo ir emisijų mažinimo tikslų.
