Lietuva svariai atsilieka nuo savo miškų ploto didinimo tikslų ir ES vidurkio, o dabartiniai miškų valdymo metodai kelia grėsmę biologinei įvairovei ir atsparumui klimato kaitai. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad sprendimai turi būti spartinami ir ilgalaikiai, derinant ekologinius bei ekonominius interesus.
Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos, tačiau dabartiniu tempu šis tikslas bus pasiektas tik apie 2047 m. Šiuo metu miškai dengia 33,91 proc. šalies ploto, kai ES vidurkis siekia 39 proc. Be to, šalies miškų būklė kelia susirūpinimą: vyrauja mažiau atsparūs vienarūšiai medynai, o daugumos saugomų miškų buveinių būklė yra nepalanki ir blogėja.
Valstybės kontrolės atlikta miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga atskleidžia sisteminius iššūkius, trukdančius užtikrinti darnią ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų pusiausvyrą. „Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Siekiant ambicingų tikslų, būtina formuoti miškus, atsparius klimato kaitai, veiksmingai saugančius biologinę įvairovę ir kuriančius ilgalaikę vertę valstybei.
Lietuvos miškingumo lygis žemesnis už ES vidurkį
Lietuvos miškingumas yra vienas mažiausių šiaurės šalių regione. 2025 m. miškai dengė 33,91 proc. šalies ploto (2 214 323 ha), o ES vidurkis siekia 39 proc. Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
Nors Lietuva yra užsibrėžusi tikslą mažinti šį atotrūkį – pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 m. tikėtasi pasiekti 34 proc. miškingumą, o iki 2030 m. – 35 proc., pagal Seimo rezoliuciją „Dėl miškų politikos“ siekiama iki 2050 m. padidinti miškingumą iki 40 proc. – pažanga atsilieka nuo numatyto tempo.
Prognozuojama, kad jei miškingumas ir toliau didėtų vidutiniu pastarojo dešimtmečio tempu, 35 proc. riba būtų pasiekta tik apie 2047 m., t. y. beveik dviem dešimtmečiais vėliau nei planuota. Apie 40 proc. miškingumo iki 2050 m. pasiekimą kalbėti dar sudėtingiau. Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
Vien didinti miškų plotą – neužtenka
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad miškų politikos sėkmę lemia ne tik jų plotas, bet ir būklė bei atsparumas. Europos miškų strategijoje akcentuojama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai. Tačiau Lietuvoje vis dar dominuoja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nenustatyta. Vienaamžių medynų dalis siekia 61 proc., o trijų ar daugiau kartų medynai sudaro tik 6 proc. Tokia miškų struktūra yra susijusi su taikomomis miškininkystės praktikomis: po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi miško masyvai, formuojantis vienaamžiams miškams.
Saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė – prasta
Nors miškai yra svarbiausia biologinės įvairovės buveinė, daugumos saugomų miškų buveinių Lietuvoje būklė išlieka nepalanki, o lyginant su ankstesniais vertinimais, dalies jų būklė net pablogėjo. Pagrindinės priežastys – miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaita.
Griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar trūksta. 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė vos 1,25 proc. viso miškų ploto, o per pastarąjį dešimtmetį jų dalis padidėjo tik 0,04 procentinio punkto. ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad bent 10 proc. sausumos ploto turėtų būti griežtai saugoma. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatinių miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. ha.
Biologinės įvairovės apsaugai svarbus ir „Natura 2000“ tinklas. Valstybės kontrolė, atlikdama 2022 m. auditą „Lietuvos miškų išteklių apsauga“, nustatė, kad „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje nebuvo suformuotas pakankamo ploto – trūko daugiau kaip 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, taip pat nebuvo nustatyti aiškūs teritorijų apsaugos tikslai. Nors per pastaruosius metus padaryta pažanga, problema iki šiol neišspręsta: 2025 m. Europos Komisija konstatavo, kad „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje tebetrūksta apie 15 tūkst. ha miškų buveinių.
Ekonomikos ir gamtos apsaugos pusiausvyra – vis dar nepasiekta
Miškų sektorius išlieka svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: 2024 m. jis sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra reikalinga baldų, statybų ir energetikos sektoriams. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc., kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.
Valstybės kontrolė pažymi, kad intensyvėjant ūkinei veiklai, būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, nes daugumos miškų buveinių apsaugos būklė išlieka nepalanki.
Pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos
Apžvalga rodo, kad būtinus pokyčius miškų sektoriuje stabdo užsitęsę teisėkūros procesai ir nepakankamai patikimi duomenys. Iki šiol nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai, o Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas vis dar rengiamas. Valstybės kontrolės vertinimu, tai atideda svarbius sprendimus, susijusius su miškų naudojimu, apsauga ir valdymu.
Problemų kelia ir miškų apskaita: dėl vėluojančios inventorizacijos 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo įregistruota 1,85 tūkst. ha savaime užaugusių miškų, o registrų duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Tai iškraipo statistiką, sudaro prielaidas netinkamiems sprendimams ir piktnaudžiavimui.
Lietuvoje vis dar nepakankamai naudojamos nuotolinio stebėjimo, geoinformacinės ir automatizuotos duomenų analizės technologijos, nors jos leistų realiu laiku stebėti miškų pokyčius ir užtikrinti tikslesnę apskaitą.
Ką siūlo Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolė akcentuoja, kad būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus, užtikrinant ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.
Taip pat būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir užtikrinti patikimą miškų apskaitą bei stebėseną.
Kadangi dalis 2022 m. atlikto valstybinio audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, o apžvalgoje nustatyti iššūkiai išlieka aktualūs, 2026 m. Valstybės kontrolė pradės auditą „Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas“. Jo metu bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę, didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį miškų išteklių išsaugojimą.
