Daugiau nei 5 tūkst. moksleivių visoje Lietuvoje naujus mokslo metus pasitiks ne tik mokydamiesi įprastų dalykų, bet ir ugdydami savo verslumą. Nuo rudens šalies mokyklose startuoja dvi Inovacijų agentūros, kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, inicijuojamos programos, kurios padės jaunimui įgyti praktinių verslo vystymo įgūdžių. Šiemet programoms skirtas 835 tūkst. eurų finansavimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad jaunimas yra šalies ekonomikos ateitis, todėl svarbu sudaryti sąlygas šiandienos moksleiviams tapti rytojaus verslo lyderiais. „Potencialo jauniems žmonėms tikrai netrūksta – svarbiausia mažinti atotrūkį tarp noro kurti ir gebėjimo veikti. Todėl verslumo įgūdžius būtina ugdyti mokykloje, o mūsų finansuojamos programos padės to pasiekti“, – sako ministras.
Inovacijų agentūra su švietimo partneriais moksleivių verslumo ugdymą stiprina jau ne vienerius metus. Nuo 2021 m. valstybės finansuojamos programos pasiekė daugiau nei 20 tūkst. moksleivių, kurie įsteigė beveik 4 tūkst. mokomųjų mokinių bendrovių. Programose dalyvavo per 250 mokytojų.
Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė pabrėžia, kad verslumas yra viena svarbiausių 21 amžiaus kompetencijų, apimanti ne tik teorines žinias, bet ir minkštuosius įgūdžius bei tokias savybes kaip iniciatyvumas ir kūrybiškumas. „Švietimo sistema turi būti pritaikyta jų ugdymui, o moksleiviams suteikiamos praktinio mokymosi galimybės. Būtent į tai yra orientuotos Inovacijų agentūros inicijuotos verslumo ugdymo programos“, – sako ji.
Nuo 2021 m. verslumo ugdymo programų apimtis išaugo 8 kartus. Šiemet bus įgyvendinamos dvi iniciatyvos: 5-8 klasių moksleiviams skirta Skaitmeninio verslumo programa ir 9-12 klasių moksleiviams orientuota Praktinio verslumo ugdymo programa.
Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ekonomikos ir verslumo dalyko mokytojas Edgaras Barkovskis teigia, kad verslumas pirmiausia yra gebėjimas pamatyti problemą, sugalvoti jai sprendimą, susitarti su kitais ir prisiimti atsakomybę. Net jei moksleiviai ateityje nekurs savo verslų, šie įgūdžiai jiems bus naudingi. „Lietuvoje turime labai daug sumanaus jaunimo su verslumo gyslele. Dažnai jiems tiesiog reikia žmogaus, kuris leistų bandyti ir neatsuktų nugaros“, – pastebi mokytojas.
Praktinio verslumo programos dalyviai steigia ir vysto moksleivių mokomąsias bendroves, valdomas kaip realios įmonės. Mokytojai šiame procese yra moksleivių mentoriai. „Svarbu, kad moksleiviai ne tik perprastų teoriją, bet ir turėtų galimybę ją išbandyti praktiškai“, – teigia E. Barkovskis, pabrėždamas, kad klaidos yra mokymosi proceso dalis.
E. Barkovskis pastebi, kad Lietuvoje jaunimo verslumo potencialo yra daugiau nei kartais pripažįstame. Jis mini pavyzdžiu komandą „Time To Talk“, sukūrusią platformą vaikams, kuriems sunkiau sekasi kalbėti ar reikšti mintis. Šis projektas, pradėtas nuo prototipo, baigtas kaip pilnai veikianti programa ir pelnė ne vieną apdovanojimą.
Mokytojas taip pat pabrėžia skaitmeninio raštingumo ir dirbtinio intelekto technologijų išmanymo svarbą verslume. Po stažuotės Kopenhagoje, Inovacijų agentūros organizuotos, E. Barkovskis teigia, kad technologijų nereikia bijoti, o mokytis jomis naudotis atsakingai. „Dirbtinis intelektas nėra stebuklas, o tik dar vienas įrankis, kurį moksleiviai turi mokėti naudoti atsakingai, gebėti išnaudoti jo suteikiamas galimybes. Būtent tokį požiūrį turėtume skatinti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs jis.
Skaitmeninio verslumo ir Praktinio verslumo programos Lietuvos mokyklose startuos nuo rugsėjo ir tęsis iki metų pabaigos. Programos apims pamokų ciklą, inovacijų stovyklas ir kitas interaktyvias veiklas. Gruodžio 9 d. Vilniuje vyksiančioje mokomųjų mokinių bendrovių „eXpo“ mugėje bus pristatyti geriausių komandų projektai.
