Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) vasaros sezoną atidaro pristatydamas dešimt naujų parodų. Lankytojai turės galimybę išvysti liaudies ir šiuolaikinio meno kūrinių derinius, išsamiai nagrinėti Lietuvos piešinio tradiciją, susipažinti su naujomis žymių šiuolaikinių menininkų instaliacijomis, taip pat pamatyti iš Kolumbijos sugrąžintą Nijolės Šivickas de Mockus kūrybos palikimą ir su Caravaggio vardu siejamus meno kūrinius. Šios parodos žada netikėtus susitikimus tarp skirtingų epochų, meno formų ir kultūrinių patirčių.
„Šią vasarą Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pateiks lankytojams išskirtinio diapazono ir kokybės meninį meniu – nuo liaudies meno ir šiuolaikinių instaliacijų iki pasaulinio kalibro baroko šedevrų, nuo Lietuvos piešinio tradicijos ištakų iki simboliškai į Lietuvą grįžtančių išeivijos kūrėjų nematytų kūrinių. Džiaugiamės galėdami Lietuvos publikai parodyti tiek pirmą kartą į šalį parkeliavusį Nijolės Šivickas de Mockus kūrybinį palikimą, tiek su Caravaggio vardu siejamus kūrinius, o kartu suteikti erdvę įžvalgiems ir intelektualiems šiuolaikiniams menininkams. Tikime, kad šios parodos taps ne tik kultūrinio pažinimo šaltiniu, bet ir malonia laisvalaikio atgaiva vasarą muziejuose leidžiantiems lankytojams“, – neslėpė džiaugsmo LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Egzotiška atostogų pradžia tarp kačių ir liūtų bei Caravaggio galvosūkis
LNDM Pamario galerija sezoną pradėjo birželio 5 d. atidarydama dvi parodas. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ eksponuojami tautodailės ir profesionaliojo meno kūriniai, kviečiantys apmąstyti pirmu žvilgsniu skirtingus, bet glaudžiai susijusius pasaulius, simboliškai reprezentuojamus kačių ir liūtų – vieni darbai suteikia jaukumo, kiti atskleidžia jėgą ir drąsą. Animalistinius motyvus šioje galerijoje tęsia Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“. Menininkas, pasitelkdamas animacinio filmo motyvus ir didelį ekraną, sukurdamas egzotiško pajūrio atmosferą, ir kartu su kiklopų, beždžionių, gorilų bei mėlynos paukštės skulptūromis, ironiškai žvelgia į grožio kultą ir nuolatinį siekį atitikti tobulo gyvenimo idealus.
Birželio 9 d. Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma iš Ukrainos Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvą atgabenta XVII a. drobė „Kristaus suėmimas“, priskiriama italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571–1610). Manoma, kad tai – pirmoji Giovanni di Attilio sukurta šio paveikslo kopija. Drobė turi įspūdingą istoriją: 2008 m. ji buvo pagrobta ir vėliau rasta smarkiai apgadinta. Po restauravimo Ukrainoje, per sudėtingą kelionę per karo niokojamą šalį, paveikslas pasiekė LNDM Prano Gudyno restauravimo centrą. Atlikus fizikinius tyrimus ir užtikrinus saugų eksponavimą, kūrinys pirmą kartą pristatomas Lietuvos publikai, suteikiant retą galimybę stebėti, kaip formuojasi meno istorija.
Šiuolaikinio meno instaliacijos ir linija, pradėjusi piešinio istoriją
Birželio 17 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda „Aš esu daugiskaita“, jungianti du menininkus – Yuge Kurt (Vilnius) ir Egmontą Gerą (Londonas), kurių kūrybinis ryšys užsimezgė skaitmeninėje erdvėje, nors jie daugiau nei trejus metus gyvena skirtingose šalyse ir nėra susitikę gyvai. Paroda tampa virtualaus bendradarbiavimo fiziniu įsikūnijimu, tyrinėjančiu šiuolaikinės tapatybės trapumą ir daugialypumą bei kviečiančiu permąstyti ryšių kūrimo formas.
Birželio 18 d. skirtinguose Lietuvos miestuose bus atidarytos dvi šiuolaikinio meno parodos: viena kvies tyrinėti istorijos, architektūros ir paveldo sluoksnius, kita – pasinerti į atminties, tapatybės ir asmeninių pasakojimų pasaulį.
Tarpdisciplininio meno kūrėjas Danas Aleksa pristatys projektą „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“, naujai interpretuodamas Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus istoriją, architektūrą bei transformacijas. Senasis arsenalas, buvusi svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklų saugykla, o dabar muziejus, tampa parodos ašimi, mene atskleidžiant jo virsmą iš ginklų saugyklos į kultūros ir atminties erdves.
Tą pačią dieną Prano Domšaičio galerijoje bus pristatyta naujausia Žilvino Landzbergo paroda „Pasakyk man savo vardą Sese“. Menininkas kuria erdvę, interpretuojamą mažos mergaitės akimis, salę paversdamas namų pasauliu su atskiromis šeimos narių erdvėmis. Ši paroda, kaip fragmentiška dėlionė, abstrakčia forma siekia priartėti prie sunkiai nusakomų žmogaus tapatybės ištakų, kur vardai, kvapai, prisilietimai ir jausmai susipina į vientisą asmeninės būties patyrimą.
Birželio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atveriama paroda „Pradžioje buvo linija: XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“, pristatanti Lietuvos piešinio tradicijos raidą. Ekspozicija apima darbus nuo Vilniaus universiteto akademinio piešinio iki šiuolaikinių menininkų kūrinių, atskleidžia piešinio reikšmę ir universalumą kaip meninės kalbos formą, jungiančią skirtingas epochas.
Liepą – kūrybiniai sugrįžimai ir nauji šiuolaikinio meno kanalai
Liepos 2 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje bus pristatytas pernai iš Kolumbijos grįžęs Nijolės Šivickas de Mockus kūrybinis palikimas parodoje „Iš spiralės gimstanti visata“. Kėdainiuose gimusi skulptorė ir keramikė, studijavusi Vokietijoje ir vėliau įsikūrusi Pietų Amerikoje, formavo savitą meninį braižą, paveikta ikikolumbinio meno tradicijos ir moderniosios abstrakcijos. Dirbdama daugiausia su moliu, ji kūrė archajiškas formas jungiančias skulptūras, objektus ir instaliacijas. Šiemet jos darbai pirmą kartą bus parodyti Lietuvos žiūrovams.
Liepos 3–rugpjūčio 2 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje bus eksponuojamas Caravaggio šedevras „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Paveikslas, dingusiu laikytas nuo XVII a. pradžios, buvo rastas 2014 m. privačioje kolekcijoje Šveicarijoje. Manoma, kad jis lydėjo dailininką jo paskutinėje kelionėje į Romą, kurios jis nepasiekė.
Liepos 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“. Joje bus pristatomi ne tik labiau žinomi autorės darbai, bet ir reti ankstyvieji šviesos objektai, fotografijos, videodarbai. Ekspozicijoje, Beatričės Mockevičiūtės sukurtos šviesos architektūroje, A. Maknytės praktika ir jos laikmetis atsiskleis įvairių medijų ir simbolių pavidalu.
Vasarą LNDM kviečia keliauti po skirtingas menines kryptis – nuo egzotiškų instaliacijų ir asmeninių istorijų iki piešinio tradicijos ir meno istorijos intrigų. Muziejus taip pat siūlo naujų leidinių, pristatančių muziejaus istorijas, meno kolekcionavimo tradicijas, Šiaurės vaizdinių vaidmenį Baltijos regione ir Ukrainos fotografijos reiškinius.
Lietuvos menas vasarą bus pristatomas ir užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, „Tate St Ives“ galerijoje, veikia Aleksandros Kasubos paroda „Buveinės pojūčiams“. Italijoje, Šv. Angelo pilyje Romoje, nuo birželio pabaigos bus eksponuojama Kanuto Rusecko (1800–1860) darbų paroda „Ugnis virš Tibro: Roma Kanuto Rusecko akimis“. Venecijos bienalėje Lietuvos nacionaliniame paviljone eksponuojama Eglės Budvytytės trikanalė instaliacija „Gyva gyva-ta“, įkvėpta Marijos Gimbutienės idėjų.
