Kauno širdyje, jau trečius metus, gyvuoja kavinė „Bundu“, viliojanti lankytojus ne tik klasikinėmis cinamono bandelėmis, bet ir netikėtais skoniais – nuo šaltibarščių iki levandų. Čia taip pat galima pasimėgauti natūralaus raugo duona bei aukštos kokybės kava. Kiekvieną rytą, nuo penktos valandos, kepėjai triūsia „Pranciškaus malūno“ kepykloje Aleksote, kad švieži kepiniai pasiektų miesto centrą. Šios kavinės įkūrėjai – legendinio malūnininko Pranciškaus Jakubausko anūkė Julita Baravykienė, kartu su bendraminčiais Mantu Kozlovskiu ir Ieva Dailidavičiūte, siekia pakeisti požiūrį į kepinius.
Malūnas, turintis gilias tradicijas, duris atvėrė dar 1996 metais, Aleksote. Ūkininkai, keliaujantys iš Aleksoto turgaus, pamėgo šią vietą, kur galėjo sumalti įsigytus grūdus. Pranciškus Jakubauskas aktyviai propagavo viso grūdo miltus, įkūrė sveikų produktų parduotuvę ir dalijo patarimus sveikos mitybos klausimais. Dėl nuoširdaus darbo greitai susiformavo lojalių klientų ratas. Šiuo metu „Pranciškaus malūnui“ vadovauja jo anūkė Julita Baravykienė, kuriai padeda šeimos nariai. pats Pranciškus jau mėgaujasi pelnytu poilsiu.
Julita Baravykienė prisimena: „Augome su seneliais, todėl malūno veikla mane lydėjo nuo vaikystės. Paauglystėje kepiniai tapo mano aistra, svajojau apie nuosavą kepyklą, tačiau vis atrodė, kad tam ne laikas. 2022 metų pavasarį pastebėjau, kad Kaune trūksta vietų, kur būtų galima rasti tikros, natūralaus raugo duonos. Pradėjome ją kepti namuose, o žinia apie ją greitai pasklido. Per kelis mėnesius susidomėjimas išaugo tiek, kad tapo aišku – reikalinga kavinė. Taip senelio Pranciškaus malūne įkūrėme kepyklą, o 2022 metų rugsėjo 1 dieną Kauno centre atidarėme kavinę „Bundu“.”
J. Baravykienė, baigusi maisto technologijos studijas, pasakoja, kad senelis Pranciškus iš pradžių abejojo dėl kavinės idėjos. Jis klausė, ar tikrai to reikia, ar verta plėstis, kai jau yra sėkmingai veikiantis malūnas su parduotuve. Baiminosi, kad naujas verslas gali nepasisekti. „Visada ramindavau senelį. Dabar jis mato, kad mums sekasi, ir labai džiaugiasi. Pranciškus dalyvavo ir kavinės atidaryme, palaimino šią vietą“, – dalinosi prisiminimais J. Baravykienė.
Kavinės pavadinimas „Bundu“, pasak jos, apjungia bandelės ir budinimo reikšmes, nes kiekvieną rytą, tiekdama šviežius kepinius, kavinė tarsi pažadina miestą naujai dienai.
Darbo diena Aleksoto kepykloje prasideda anksti – 5-6 valandą ryto. Pamainoje dirba trys žmonės. Per kelerius metus kavinėje išryškėjo kepiniai, kuriuos lankytojai ypač pamėgo: šokoladiniai grikių miltų sausainiai, cinamono bandelės ir natūralaus raugo duona.
„Šie trys dalykai privalo būti mūsų asortimente. Jei jų pritrūktų, manau, lankytojai imtų protestuoti“, – juokavo kepėjas Mantas, pridurdamas, kad vien tik grikių sausainių kovo mėnesį buvo iškepta apie 3000 vienetų. Pusė jų buvo parduota kavinėje, kita pusė – malūno parduotuvėje. Visi kepiniai gaminami iš šviežiai maltų miltų.
Artėjant šventėms, kepykla praplečia duonos asortimentą, siūlydama net septynių rūšių: juodos, šviesios, natūralaus raugo, saldžios su aguonomis ir džiovintais vaisiais bei kitų. Kepėjai neapsiriboja tradiciniais receptais ir nuolat ieško naujų skonių. Jie yra kepę keksus su levandomis, bazilikais, bergamotėmis, gamino šaltibarščių skonio sluoksniuotas bandeles. Šiuo metu jie siūlo krafinus (kruasano ir keksiuko hibridas) su įvairiais įdarais.
Julita Baravykienė pabrėžia, kad jie siekia konkuruoti ne su kitomis kepyklomis, o su prekybos centrų mada. Jų tikslas – pakeisti žmonių mitybos įpročius, kad jie rinktųsi kokybiškesnius produktus. Mantas Kozlovskis papildė: „Mes norime, kad žmonės labiau vertintų natūralaus raugo kepinius, o ne mielinius, rankų darbo gaminius, o ne tuos, kurie pagaminti mašinomis. Džiugu, kad atsiranda naujų kepyklų, nes amatininkų kepyklų kultūros Lietuvoje, ypač Kaune, labai trūksta.“
Kavinėje siūlomi gėrimai su augaliniu pienu (kokosų, žirnių), taip pat yra daug veganiškų kepinių. Kavinė yra draugiška gyvūnams, todėl čia galima ateiti su savo keturkojais draugais.
Įžengus į kavinę, pasitinka ne tik gardus kepinių ir kavos aromatas, bet ir jauki aplinka: mediniai baldai, paveikslai, gėlės vazonuose, šiaudiniai sodai, knygų lentynos, kilimai, vaikų kampelis. Didelę dalį interjero detalių padovanojo kavinės lankytojai ir draugai, o didžiąją dalį vazoninių gėlių paliko buvusi darbuotoja.
Mantas Kozlovskis, baigęs kulinarijos meno vadybos mokslus ir dabar dirbantis „Bundu“ vyriausiuoju kepėju, sako: „Įgyvendinau savo svajonę – sukūriau kepyklą-kavinę, tapau vyr. kepėju. Smagu sujungti istorinį „Pranciškaus malūną“, kuriame dirba kelios šeimos kartos, ir Kauno centro lankytojus. Čia atėjęs gali jaustis kaip namie – nusimauti batus, atsigulti ant kilimo ir jaukiai valgyti bandelę. Kuriame saugią, jaukią erdvę, telkiame bendruomenę ir skatiname kepinių kultūrą Lietuvoje.“
Mantas prisipažįsta, kad anksčiau turėjo nusistatymą, kurį teko pakeisti. „Kai studijavau kulinarijos meno vadybą, dėstytojas mane labai ragino rinktis konditeriją, tačiau aš kategoriškai atsisakiau. Sakiau, kad niekada nebūsiu kepėju, negaminsiu desertų. Tačiau likimas susiklostė kitaip, ir prieš dvejus metus rašiau jam atsiprašymo laišką, kviesdamas iš Londono atvykti į mano atidarytą kepyklą Kaune“, – pasakojo M. Kozlovskis.
Kavinės įkūrėjai teigia, kad stengiasi sukurti namų atmosferą, o lankytojus priima kaip draugus. Dauguma lankytojų – užsienio studentai iš įvairių Europos šalių.
Kavinėje jau vyko įvairūs renginiai: dulos ir mezgėjų susitikimai, kanklių vakarai, pavasario šokiai, „Kino pavasario“ filmų peržiūros, „Fluxus festivalis“, pasimatymų vakarai, būgnų vakarai, jogos užsiėmimai. Erdvėje eksponuojamos įvairios parodos, vieną jų surengė pats kepėjas. Šiuo metu jau yra eilė norinčiųjų eksponuoti savo kūrybą kavinėje.
Ieva Dailidavičiūtė kviečia visus jungtis į jaukią ir draugišką bendruomenę, nes yra atviri įvairiems renginiams.
Komanda taip pat palaiko tvarumo idėjas: stengiasi kepti tiek kepinių, kiek planuoja parduoti per dieną. Ingredientus stengiamasi pirkti iš kuo arčiau esančių ūkių: grūdai atkeliauja iš nedidelių vietos ūkių, linų sėmenys – iš Babtų, moliūgų sėklos ir žirniai taip pat randami Lietuvoje.
Julita Baravykienė pabrėžia, kad neparduotas cinamono bandeles jie panaudoja cinamono džiūvėsėliams gaminti. Be to, jie atsisakė popierinių puodelių išsinešimui ir skatina lankytojus ateiti su savo puodeliais.
Kepykla jau ruošiasi Velykoms: kepa įvairių rūšių duoną, keksus, baskų sūrio pyragą, taip pat pradėjo kepti „hot cross“ bandeles – tradicinį anglišką velykinį kepinį. Tai mielinės bandelės su džiovintais vaisiais ir baltu kryželiu ant viršaus.
Taip pat laukia pavasario šokiai, kurie truks visą dieną, ir kiti šilti susibūrimai. Prekystalį puošia linksmi kavinės veikėjai, o ant sienos – „bundinėlės“ veikėja.
Julita Baravykienė atsisveikindama sako: „Ant prekystalio pavaizduoti personažai iš mūsų gyvenimo. Kai kavinėje vyko pirmasis vakarėlis, neturėjome didžėjaus stalo, todėl kažkas atsinešė lyginimo lentą ir mūsų draugas grojo ant jos. Esame paprasti, kūrybiški ir atviri. Laukiame svečiuose, skanaus!“
