Marijampolietis, gimęs 1963 m., patyrė beveik 20 tūkst. eurų nuostolį po to, kai lietuviškai ir rusiškai kalbėję sukčiai apie du mėnesius įtikinėjo jį investuoti į interneto platformą. Antradienį 13 val. vyras kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o Policijos departamentas nurodė, kad dėl sukčiavimo surinkta medžiaga.
Kaip vyko apgaulė Marijampolėje
Pasak Policijos departamento, vyras pareiškė, kad nuo balandžio mėnesio iki birželio 29 d. savo namuose Marijampolėje telefonu bendravo su nepažįstamais asmenimis. Lietuvių ir rusų kalbomis kalbėję sukčiai įtikino jį investuoti pinigus į interneto investavimo platformą ir apgaulės būdu iš jo išviliojo 19 630 eurų. Iš viso afera truko apie du mėnesius.
Panašūs atvejai kartojasi visoje Lietuvoje
Investicinio sukčiavimo atvejai Lietuvoje kartojasi, o nuostoliai neretai būna dar didesni. Per investavimo platformą iš klaipėdiečio buvo išviliota beveik 43 tūkst. eurų, iš dar vieno vyro – 89,4 tūkst. eurų, o rusiškai kalbėję sukčiai iš šiauliečio išviliojo net 131,8 tūkst. eurų.
Mastą rodo ir bendra statistika. Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 800 investicinio sukčiavimo atvejų, o žala gyventojams perkopė 2 mln. eurų. Iš šios sumos pavyko susigrąžinti tik apie 47 tūkst. eurų, t. y. maždaug 2 proc. nuostolių. Vidutinis vienos investicinio sukčiavimo aukos nuostolis siekia apie 2 700 eurų – didžiausią tarp visų sukčiavimo tipų.
Kaip veikia sukčiai ir kaip apsisaugoti
Investiciniai sukčiai dažnai pradeda nuo nedidelių „bandomųjų“ sumų, o vėliau spaudžia auką pervesti vis didesnius pinigus. Jie remiasi emocijomis – kelia baimę, kaltės jausmą arba vilioja dideliu, greitu pelnu, ir ragina veikti nedelsiant, nepaliekant laiko pasitarti. Nusikaltėliai dažnai apsimeta bankų, telekomunikacijų ar valstybės institucijų atstovais ir siūlo bendrauti „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Viber“ platformose.
Prieš investuojant patariama patikrinti, ar platforma yra licencijuota, naudojantis Lietuvos banko skelbiamu neteisėtai veikiančių subjektų sąrašu. Realus metinis teisėtų investicijų pelnas paprastai neviršija 10 proc., todėl pažadai uždirbti kelis ar keliolika kartų daugiau yra apgaulės požymis. Kilus menkiausiam įtarimui dėl sukčiavimo, policija ragina nevykdyti prašymų ir nedelsiant skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112.
