Aleksoto tiltas Kaune: jaunavedžių prisilietimas prie istorijos
Prieš kelias dienas Kaunas minėjo Vytauto Didžiojo tilto, jungiančio Nemuno krantus, 95-ąjį jubiliejų. Ši proga priminė dar vieną įdomų faktą, susijusį su Aleksoto tiltu, kuris galbūt jau išblėso iš kauniečių atminties, o gal net nebuvo žinomas.
Dar prieš 2005 metais atliktą kapitalinį remontą, Aleksoto tilto būklė buvo akivaizdžiai prasta. Net ir ne specialistui buvo aišku, kad jam reikalingas skubus atnaujinimas. Bendrovė „Kauno tiltai“, laimėjusi rekonstrukcijos konkursą, per trumpą laiką pakeitė tilto plokštes, turėklus, atstatė buvusius apdailos akmenis iš granito, pakeitė dalį metalinių konstrukcijų ir užbetonavo pakeliamąją dalį, kuri anksčiau buvo didžiausia tilto technologinė vertybė.
Geriau išsilaikę elementai buvo restauruoti, o korozijos pažeistos vietos nuvalytos smėliasrove. Vietoje senųjų turėklų su penkiakampėmis žvaigždėmis buvo sumontuoti nauji. Nors remonto darbai buvo didelės apimties, jie kainavo 7,5 mln. litų (2,17 mln. eurų). Šiandien tokie darbai kainuotų kelis kartus brangiau.
Po devynių mėnesių, 2005 m. spalio 26 d., tiltą išbandė specialistai. Ant jo užvažiavo sunkvežimiai, prikrauti smėlio, o specialiais prietaisais buvo matuojamas konstrukcijų atsparumas. Tuometinis meras Arvydas Garbaravičius, patikrinęs tilto tvirtumą plaktuku, juokavo: „Tvirtas, laikys šimtą metų…“.
Po sėkmingo patikrinimo įvyko oficiali Aleksoto tilto atidarymo ceremonija. (Vytauto Didžiojo vardas jam buvo suteiktas tik vėliau.) Renginyje dalyvavo miesto valdžios ir Vyriausybės atstovai, taip pat gausus būrys gyventojų iš Senamiesčio ir Aleksoto bendruomenių. Tai buvo svarbi diena, nes remonto metu susisiekimas tarp šių rajonų buvo sudėtingas.
Po sveikinimų ir kardinolo Sigito Tamkevičiaus maldos, tiltu atviru džipu pravažiavo jo projektuotojai ir statytojai, vadovaujami architekto Jurgio Rimvydo Palio. Vėliau, pagal tradiciją, tiltą pirmiesiems perėjo jaunavedžiai. Ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius prisimena, kad pasiūlė jaunikiui pernešti nuotaką per tiltą, o pora mielai sutiko.
Po ceremonijos jaunasis, paklaustas ar nepavargo, atsakė: „Baikit, nors šis tiltas kažkada, caro laikais, dėl skirtingų abiejose upės pusėse buvusių kalendorių buvo juokais laikomas pats ilgiausias, visiškai nepavargau.“
Redakciją domina, kaip susiklostė šių jaunavedžių gyvenimas. Jei jie ar jų artimieji atpažins save, prašome susisiekti su portalu „Kas vyksta Kaune“.
