Pastaruoju metu Baltijos šalys vis daugiau dėmesio skiria gyventojų saugumui. Tai atspindėjo ir Taline vykusi spaudos konferencija, kurios metu buvo aptariami civilinės saugos klausimai. Konferencija vyko neįprastoje vietoje – pilnai įrengtoje priedangoje, esančioje viename iš senų daugiabučių. Ši priedanga aprūpinta visomis reikalingomis saugos sistemomis. Kaunas taip pat žengia pirmuosius žingsnius modernizuojant daugiabučių rūsius, tačiau, kaip teigia Talino meras Jevgeni Ossinovski, norint įrengti tinkamą priedangą, vien tik finansų neužtenka.
Talino, Rygos ir Vilniaus atstovai susitiko aptarti, kaip Baltijos sostinės stiprina gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atvejais. Susitikimo kulminacija tapo memorandumo dėl bendradarbiavimo pasirašymas, kuris taps pagrindu bendram krizių valdymo tinklui tarp trijų Baltijos sostinių. Tikimasi, kad ši gerąja patirtimi pasinaudos ir kiti miestai.
Priedanga, kurioje vyko konferencija, įrengta daugiabučio rūsyje ir atitinka visus saugumo reikalavimus: turi autonominę elektros sistemą, atskirą ventiliaciją, sanitarinę zoną bei avarinį išėjimą. Įrengimo darbai kainavo 63 tūkst. eurų ir truko apie pusmetį. Juos finansavo Talino savivaldybė ir bendrija, o gyventojai turėjo atsisakyti dalies sandėliukų rūsyje.
Talino meras Jevgeni Ossinovski pripažino, kad iš pradžių gyventojai nepritarė tokiai idėjai, tačiau karas Ukrainoje pakeitė jų nuomonę. „Iš pradžių žmonės buvo skeptiški ir nenorėjo atsisakyti sandėliukų. Tačiau pamatę įvykius Ukrainoje, jie pakeitė savo nuomonę. Kartais reikia kažko atsisakyti, kad apsaugotumėme tai, kas svarbiausia“, – sakė meras.
Į spaudos konferenciją atvykęs portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas pasiteiravo Talino mero, kokie didžiausi iššūkiai įrengiant saugias priedangas, kokia jų reali kaina ir kaip reaguoja žmonės, kai jiems siūloma atsisakyti dalies turto dėl visuotinio saugumo.
Meras atsakė, kad viena gerai įrengta priedanga gali būti pavyzdys visam kvartalui. Jis pabrėžė, kad tokio lygio slėptuvės gali būti įrengtos už 60–70 tūkstančių eurų, jei bendruomenė bendradarbiauja ir projektas yra gerai suplanuotas.
„Tai tik pradžia – mums reikia nacionalinių sprendimų, koordinavimo ir Europos Sąjungos paramos. Kitaip nepasieksime reikiamo masto“, – teigė J. Ossinovski.
Šiuo metu Taline yra identifikuotos 219 priedangų, iš kurių apie 80 jau atitinka visus saugos standartus. Estijos nacionaliniai teisės aktai numato, kad tinkama priedanga turi turėti bent du išėjimus, nepriklausomą ventiliaciją, vandens tiekimą, elektros šaltinį ir apsaugą nuo cheminių ar sprogstamųjų medžiagų.
Taline gyvena daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų, todėl meras teigia, kad krizės atveju sostinės vaidmuo peržengia administracines ribas, nes savivaldybės užtikrina daugumą gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip švietimas ar socialinė pagalba. Todėl, jo nuomone, būtinas sisteminis požiūris, pratybos ir patirties dalijimasis tarp miestų.
Talinas jau yra įkūręs evakuacijos centrus ir atsparumo taškus, o netrukus planuoja pradėti naują paramos programą daugiabučių bendrijoms, siekiant padidinti jų pasirengimą krizėms, kad daugiabučiuose atsirastų panašios priedangos.
Memorandumu įtvirtintas Baltijos miestų bendradarbiavimas siekiant sukurti efektyvią, koordinuotą ir vieningą krizių valdymo sistemą visame regione.
Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis konferencijoje pabrėžė, kad civilinė sauga neturėtų būti vienkartinis politinis gestas ar krizinis atsakas. Jo teigimu, būtina sukurti aiškią teisinę aplinką, kuri leistų savivaldybėms greitai ir skaidriai priimti sprendimus.
„Turime užtikrinti, kad civilinės saugos sprendimai nebūtų epizodiniai. Tam reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir nuoseklios, ilgalaikės valstybės strategijos“, – sakė A. Grigonis.
Vilniaus vicemeras pristatė miesto gynybos politiką, apimančią universalų evakuacijos planą, dronų treniruočių zonas ir požeminių patalpų inventorizaciją, kurios atnaujinimui šiemet planuojama skirti daugiau nei 2 mln. eurų.
Rygos vicemerė Linda Ozola teigė, kad miestai turi ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir ugdyti gyventojų sąmoningumą. Ryga planuoja su ES parama investuoti beveik 7 mln. eurų į priedangų įrengimą gyvenamuosiuose pastatuose.
Konferencijoje dalyvavę trijų Baltijos šalių sostinių atstovai sutiko, kad civilinės saugos klausimai neturėtų būti vien tik savivaldybių atsakomybė. Reikalinga nacionalinė koordinacija, bendri standartai, o svarbiausia – realus Europos Sąjungos įsitraukimas ne tik kaip finansinis šaltinis, bet ir kaip partneris, padedantis kurti atsparius miestus visame regione, ypač ties šiaurine NATO siena.
Kauno miesto savivaldybės taryba metų pradžioje patvirtino priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Pirmieji trys projektai jau gavo finansavimą, kurio bendra suma viršijo 23 tūkstančius eurų. Darbai atliekami Kovo 11-osios g. 102, Baltų pr. 165 ir Aukštaičių g. 41 daugiabučiuose. Tarp įgyvendinamų sprendimų – avarinio apšvietimo įrengimas, papildomų išėjimų projektavimas, elektros tiekimo taškų ir geriamojo vandens sistemų įrengimas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat pasirašė potvarkį, kuriuo patvirtintas Kauno miesto priedangų ir jų poreikio sąrašas. Dokumente nurodoma, kad mieste yra 321 priedanga, tačiau dauguma jų – tik teoriškai tinkamos erdvės, tokios kaip požeminės perėjos ar automobilių aikštelės, kurios neturi atskiros ventiliacijos sistemos, avarinių išėjimų ir kitų būtinosios saugos elementų.
Remiantis dokumentu, šiuo metu Kaune gyvena daugiau nei 304 tūkstančiai žmonių, o priedangų poreikis nustatytas beveik 183 tūkstančiams.
