Kauno portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorius Vaidas Pilkauskas atvirai prabilo apie vietinės žiniasklaidos iššūkius, situaciją Kaune ir santykius su miesto valdžia.
V. Pilkauskas pabrėžia vietinės žiniasklaidos svarbą, teigdamas, kad Lietuvoje ji negali būti vertinama vien kaip verslo projektas. Jis siūlo modelį, kuriame vietinę žiniasklaidą remia verslas, užsakydamas reklamą, skaitytojai, skirdami savo dėmesį ir įsigydami mokamus naujienlaiškius, bei savivaldybės, skleisdamos informaciją gyventojams. Tačiau svarbiausia, anot jo, yra investuoti didžiąją dalį pajamų į profesionalius žurnalistus, atliekančius tyrimus ir teikiančius kokybišką informaciją.
Redaktorius įsitikinęs, kad įmanoma sukurti finansiškai tvarų modelį, leidžiantį žiniasklaidai atsipirkti ir užtikrinti darbuotojams sąžiningus atlyginimus. Jis atkreipia dėmesį, kad LRT su savo didžiuliu biudžetu yra visiškai kitokia realybė, pabrėždamas, kad vienos LRT biudžetas gali viršyti visų kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių biudžetus kartu sudėjus.
Kalbėdamas apie situaciją Kaune, V. Pilkauskas teigia, kad mieste bandoma primesti vieną tiesą. Pasak jo, seniausias miesto laikraštis ir portalas „Kauno diena“ pasirinko palaikyti valdžią, net ir tais atvejais, kai sprendimai yra vienašališki ir palankūs tam tikrų asmenų interesams. Jis spėja, kad tokia situacija susidarė dėl kasmetinės savivaldybės paramos, siekiančios apie pusę milijono eurų.
„Kas vyksta Kaune“, anot redaktoriaus, patyrė didelį Visvaldo Matijošaičio ir jo komandos spaudimą. Nepaisant to, portalo auditorija augo, komanda stiprėjo, o tai leido imtis gilesnių ir rimtesnių temų. Natūralu, kad tai nepatiko dabartinei miesto valdžiai. V. Pilkauskas ironiškai pastebi, kad prieš ateidami į valdžią, dabartiniai vadovai patys kritikavo tuometinę valdžią ir siekė gerų santykių su žiniasklaida. Jis netgi yra gavęs apdovanojimą iš „Vieningo Kauno“, pavadintą „Laisvas Kaunas“. Tačiau vėliau „Kas vyksta Kaune“ tapo vienintele žiniasklaidos priemone, kuriai nebuvo leista nufotografuoti mero ir jo naujos nuotakos. Redaktorius retoriškai klausia, koks čia „Laisvas Kaunas“, jei merija kelis metus vengia atviros spaudos konferencijos su savivaldybės vadovais.
V. Pilkauskas teigia, kad Kauno meras apskritai turi ribotą supratimą apie žiniasklaidą ir visus žurnalistus laiko intrigantais. Kai kalba pasisuka apie „Kas vyksta Kaune“, meras kritikuoja LRT tyrimus apie sūnaus žemes ar kitų žiniasklaidos priemonių straipsnius. Anot redaktoriaus, vienintelė merui priimtina žiniasklaida yra „Kauno diena“, kurios laikraštį jis kasryt randa ant savo stalo. Jis taip pat pasidalino istorija, kaip meras neįtikusiems įstaigų vadovams numeta laikraštį su pastaba: „Žiūrėk, ką pridirbai“, nors didelė tikimybė, kad tas straipsnis iš anksto suderintas su savivaldybės viešųjų ryšių skyriumi.
V. Pilkauskas pabrėžia, kad „Kas vyksta Kaune“ aiškiai žymi reklaminius straipsnius, o „Kauno dienoje“ pasitaiko atvejų, kai reklaminis turinys pateikiamas kaip redakcinis straipsnis. Redaktorius teigia, kad jam svarbiausia pagarba auditorijai, kuri skaito, vertina ir analizuoja portalo turinį.
Pradėjus analizuoti Kauno tarybos narių veiklą nekilnojamojo turto srityje, paaiškėjo, kad mero šeima yra aktyviausia šioje srityje. V. Pilkauskas teigia, kad Kaune nėra kitų politikų, kurie taip sėkmingai derintų statybų leidimus, keistų žemės paskirtis ar užkirstų kelią konkurentams, jei tai nepalanku jų verslui.
Dėl šių ir panašių temų Kauno savivaldybė uždraudė savo įmonėms bendradarbiauti su „Kas vyksta Kaune“. Iš portalo dingo „Kauno butų ūkio“, „Kauno vandenų“, „Kauno energijos“, „Kauno autobusų“, Visuomenės sveikatos centro viešinimo projektai. Visa jų komunikacija dabar vykdoma per „Kauno dieną“ ir respublikines žiniasklaidos priemones. Įmonių vadovai, pasak V. Pilkausko, atvirai pripažino, kad pagrindinis akcininkas uždraudė dirbti su portalu.
Taip pat sklinda gandai, kad savivaldybėje yra žmonių, kurie analizuoja „Kas vyksta Kaune“ straipsnius ir ieško teisinių spragų, kad būtų galima portalą apskųsti. Redaktorius teigia, kad rašydami ir kurdami turinį, jie turi įsivertinti visas plonas linijas, kad išvengtų bereikšmių teisinių ginčų. Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybė dažnai naudojasi teismais, apsistatydama žinomomis teisininkų firmomis, ir įtraukia miesto gyventojus, verslą ir organizacijas į nesibaigiančius teismų maratonus, finansuojamus iš miesto biudžeto.
Kurdami „Kas vyksta Kaune“, galvojome apie miestą ir jo bendruomenę. Matėme, kaip „Kauno diena“ bandė tapti nacionaliniu leidiniu ir nusisuko nuo vietos problemų. Mes užpildėme šią nišą ir nepaisant savivaldybės įjungto „juodojo PR“, trukdymo rinkti informaciją, delsimo su atsakymų teikimu ar tiesiog ignoruojant tam tikrus klausimus, tęsiame savo darbą.
V. Pilkauskas tiki, kad vietinė, nepriklausoma žiniasklaida gali išgyventi, tačiau šį sektorių Lietuvoje riboja maža auditorija ir keisti valstybės žiniasklaidos rėmimo modeliai. Pavyzdžiui, spausdintinė žiniasklaida ar vietinės radijo stotys gauna finansavimą pagal etatų skaičių, o internetinė – turi teikti paraiškas projektams ir nežino, ar gaus finansavimą. Tuo tarpu kai kurios spaudos priemonės, kurių tiražai nesiekia nė kelių tūkstančių egzempliorių, jau metų pradžioje turi užtikrintą finansavimą.
Nepaisant visko, viešumoje atsiranda vis daugiau informacijos apie tai, kaip Kaune tvarkomi reikalai, ypač statybų sektoriuje. Redaktorius apgailestauja, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), net ir gavusi konkrečius faktus, atsako, jog savivaldybėje jau atliktas korupcijos rizikos vertinimas ir tolimesnių tyrimų neplanuoja. V. Pilkauskas mano, kad ne mažiau svarbu tirti, kaip Kauno savivaldybės aparatas tenkina vienos šeimos interesus, valdydamas žemės sklypus, keisdamas paskirtis ir išduodamas leidimus.
Šiuo metu Kaune jaučiamas didelis nusivylimas, kurį patiria ne tie, kurie džiaugiasi nauju asfaltu, o tie, kurie susiduria su realiomis problemomis – ignoruojamais skundais, savivaldybės sprendimų nepaisymu, neteisėtais leidimais ir statybų derinimais. Žmonės rašo, kad savivaldybėje nėra vykdomi net statybų inspekcijos sprendimai, dangstomi tam tikri nesąžiningi vystytojai.
Vien tik ko vertas faktas, kad teismas pripažino, kad keli mero sūnaus įsigyti sklypai Vičiūnuose negali būti suformuoti arba jo statomas daugiabutis, kurio statybos leidimas šiuo metu dėl galimų pažeidimų koreguojant detalųjį planą yra sustabdytas ir laukia teismo.
Svarbu pabrėžti, kad „Kas vyksta Kaune“ nėra konservatorių projektas, mūsų nefinansuoja USAID ar Sorošo fondas. Mūsų išgyvenimas priklauso tik nuo verslo ir organizacijų, kurie pas mus reklamuojasi. Kiekvienas jūsų investuotas euras – tai indėlis į didesnę demokratiją Kaune.
Nepaisant visų iššūkių, judame pirmyn. Kuriame temas, domimės statybomis, neteisėtomis statybomis, nagrinėjame nepatogias temas. Artėja mūsų platformos atnaujinimas – su technologiniais sprendimais, kurie leis mūsų naujienoms sklisti dar plačiau. Taip pat dirbame ties nuosavos video studijos sukūrimu.
Ačiū visiems, kurie palaiko. Na ir kritikams – kurie, nepaisant komentarų apie tai, kokie mes „nupirkti“, vis tiek skaito mūsų turinį ir taip prisideda prie mūsų egzistavimo.
