## Kauno pakrantės dilema: ar betonas nugalės gamtą?
Pasakose herojai drąsiai sprendžia problemas, o jų vaizduotė kuria gražesnę ateitį. Kartais, su didelėmis pastangomis, pasakos tampa realybe. Kadaise fizinės bausmės atrodė priimtinas auklėjimo būdas, moterims buvo draudžiama balsuoti, o žmonės pagal odos spalvą sėdėdavo skirtingose autobuso pusėse. Tačiau demokratiškose visuomenėse tai jau praeitis.
Tikiu, kad ateis laikas, kai parkų naikinimas ir natūralių krantinių pavertimas betonu taip pat taps praeitimi. Deja, Kaune tai vis dar vyksta dabar.
Kol Vakarų Europos miestai želdina gatves ir atkuria gamtą, Kauno miesto savivaldybė, vadovaujama mero Visvaldo Matijošaičio, planuoja tiesti gatvę Nemuno pakrantėje ties Žemaisiais Šančiais, sunaikindama ten esantį skverą, kuris yra vertingas gamtos kampelis.
Šis savivaldybės sumanymas primena kliūtį modernios urbanizacijos pasakoje ir prieštarauja visuomenės interesams dėl kelių priežasčių.
Pirma, tiek Lietuvos nacionaliniai, tiek tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja saugoti gamtą ateities kartoms. „Lietuvos bendrajame plane“ pabrėžiamas siekis kurti saugias ir kokybiškas viešąsias erdves, stiprinti ekologines struktūras ir integruoti žaliąsias zonas į urbanistinį kraštovaizdį.
Nacionaliniame pažangos plane akcentuojamas geros aplinkos kokybės užtikrinimas, biologinės įvairovės saugojimas ir poveikio klimato kaitai mažinimas. Lietuva yra ratifikavusi Orhuso konvenciją, kuri pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę į sveiką aplinką ir pabrėžia pareigą saugoti bei gerinti aplinką ateities kartoms.
Rūpestis dėl tvarių miestų ateities kartoms tapo esminiu urbanistinės plėtros principu. Medžių pavėsis padeda kovoti su karščiu, mažina oro ir triukšmo taršą, tarnauja rekreacijai ir turtina miestus. Parkai tampa vis svarbesni žmonių sveikatai, todėl tokie miestai kaip Paryžius naikina automobilių gatves paupiuose ir kuria žalias pėsčiųjų zonas.
Antra, svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl unikalaus Žemųjų Šančių santykio su upe ir gatvių tinklo, Kauno miesto savivaldybės Bendrasis planas įpareigoja prieš bet kokius pokyčius parengti bendrą koncepcinį planą. Deja, nors toks planas dar neparengtas, savivaldybė jau užsakinėja gatvės projektus, prieštaraudama pačiai sau ir švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus.
Trečia, pati savivaldybė 2012 metais suteikė šiai vietai skvero statusą. Pagal Bendrąjį planą kiekviename rajone turi būti bent vienas parkas. Vienintelis Žemuosiuose Šančiuose buvęs Vilijos parkas yra per mažas ir apsuptas intensyvaus eismo, todėl gyventojų poilsiui buvo skirtas paupys.
Šiuolaikiška, tvari pakrantė džiugina ne tik šančiškius, bet ir visus kauniečius. Žmonės čia prižiūri medžius, važinėja dviračiais, senjorai sportuoja, gamtininkai stebi paukščius, o vaikai lanko žiemojančias gulbes.
Gatvės įrengimas sunaikintų patį skverą. Nors projektuotojai teigia, kad gatvė užtikrins prieinamumą prie pakrantės, tai neatitinka tikrovės – pakrantė jau dabar yra aktyviai naudojama, prie jos veda gatvelių tinklas, o prie paplūdimio yra automobilių stovėjimo aikštelė.
Prieinamumą galima gerinti renovuojant esamas gatves, o ne kuriant naują, kuri didintų taršą ir sunaikintų skvero vertę.
Ketvirta, šiuolaikinėje urbanistikoje upių prieinamumas yra vertingas miesto bruožas. Žemuosiuose Šančiuose Nemuno pakrantė yra vienintelė Kauno vieta, kur namai ir pėstieji nėra atskirti nuo upės gatvėmis.
Kitur miestiečius nuo Nemuno ir Neries skiria gatvės, kurios trukdo ryšiui su upe ir neleidžia Kaunui išnaudoti savo, kaip miesto prie dviejų upių, potencialo.
Savivaldybės planai įrengti dar vieną gatvę prie pat Nemuno yra žingsnis atgal. Taip būtų atimta paskutinė draugiška pakrantė iš dabarties ir ateities kartų.
Penkta, Orhuso konvencija ir Lietuvos teisės aktai įpareigoja savivaldybę tartis su visuomene dėl tokių projektų. 2019 metais apie 6000 žmonių pasirašė peticiją prieš gatvės tiesimą Žemuosiuose Šančiuose. Vietos bendruomenė gavo apdovanojimą už geriausią urbanistikos kūrinį.
2023 metais, bendradarbiaudama su mokslininkais ir Norvegijos bendruomenėmis, bendruomenė parengė šiuolaikišką Žemųjų Šančių urbanistinį planą, siūlantį išsaugoti unikalų gatvelių tinklą ir santykį su upe.
Žemųjų Šančių bendruomenė gavo Europos Sąjungos apdovanojimą už skaitmeninių žemėlapių sudarymo įrankius. Tačiau savivaldybė ignoruoja bendruomenės pastangas ir ekspertų patarimus, tarsi jie būtų nereikšmingi.
Nors Europos parlamentas nagrinėja bendruomenės skundą dėl kliūčių dalyvauti miesto planavime, nėra garantijos, kad gatvės tiesimo darbai neprasidės jau greitai.
Nepriklausomi ekspertai ne kartą atmetė projektą dėl trūkumų, tačiau vėliau jis buvo patvirtintas pažeidžiant procedūras. Toks pritarimas gali tapti pretekstu pradėti gatvės tiesimo darbus.
Ši istorija reikalauja daugiau nei vieno herojaus. Žmonės, kurie gynė tvarios pakrantės idėją, jau išnaudojo beveik visas galimybes. Kad Žemųjų Šančių istorija taptų pasaka su laiminga pabaiga, reikia pagalbos.
Ar galime padėti išsaugoti tvarų paupį dabarties ir ateities kartoms? Ar galime reikalauti, kad pakrantės būtų tvarkomos pagal šiuolaikinius principus, atsižvelgiant į sveikatos specialistų rekomendacijas? Dalinkimės šia žinia ir kreipkimės į valdžios institucijas, kad kiekvienas prisidėtume, kuo galime.
