Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertas teigia, kad darnaus miesto vizija apima ne tik aplinkosaugos principus, bet ir kultūros paveldo išsaugojimą, fizinės infrastruktūros plėtrą bei kokybiško gyvenimo užtikrinimą dabartinei ir ateities kartoms. Darnių ir išmanių miestų koncepcija apima daugybę kriterijų, o vienas svarbiausių – žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.
Lietuvos miestų darnumas gali būti vertinamas pagal aštuonias gaires, kurias siūlo Aplinkos ministerija: savitumo puoselėjimas, kompaktiškas plėtojimas, darnus susisiekimas, žaliosios erdvės, švara ir atsparumas klimato kaitai, gyvybingumas, įtraukumas, produktyvumas ir žiedinė ekonomika. Ekspertas pabrėžia darnaus susisiekimo ir atsparumo klimato kaitai svarbą, ypač atsižvelgiant į aktualias klimato problemas.
Darnaus susisiekimo miestas apibrėžiamas kaip miestas, kuris patenkina šiandienos ir ateities susisiekimo poreikius, užtikrindamas subalansuotą, prieinamą, efektyvią ir saugią transporto sistemą. Gyventojams turi būti prieinamos įvairios transporto rūšys: viešasis transportas, bevarės transporto priemonės, elektra varomos transporto priemonės, ėjimas pėsčiomis, dalijimosi paslaugos ir kombinuoti kelionių būdai.
KTU ekspertas teigia, kad pats kasdien renkasi dviratį, ėjimą pėsčiomis arba viešąjį transportą, o automobilį palieka šeimos kelionėms. Tačiau pripažįsta, kad ne visi gyventojai renkasi tokius judumo būdus.
Remiantis „Regitros“ 2024 metų duomenimis, Kaune įregistruota apie 230 tūkst. transporto priemonių, vadinasi, vienam gyventojui tenka po 0,75 automobilio. Eksperto nuomone, Lietuva yra „automobilizmo kraštas“, kur šeimos dažnai turi po du automobilius, o didžiojoje dalyje automobilių važiuoja tik po vieną žmogų. Tai sukelia spūstis, oro ir triukšmo taršą.
Darnaus judumo įgyvendinimas yra sudėtingas uždavinys, apimantis urbanistinę infrastruktūrą, viešojo transporto organizavimą, eismo valdymą, ekonominius ir technologinius sprendimus bei, svarbiausia, žmonių sąmoningumą. Net ir įvedus nemokamą viešąjį transportą ar padidinus parkavimo mokesčius, nepasikeis visuomenės mąstymas, nes automobilizmas yra giliai įsišaknijęs.
Skandinavijos ir Vokietijos miestai yra puikūs darnaus susisiekimo pavyzdžiai, kur žmonės renkasi dviračius ir viešąjį transportą kasdienėms kelionėms, o automobiliais naudojasi rečiau. Ekspertas taip pat pabrėžia švaraus ir klimato kaitai atsparaus miesto svarbą. Tokiame mieste vykdoma vandens ir oro kokybės stebėsena, įgyvendinamos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, o planavimo etapuose vertinamos klimato kaitos grėsmės.
Seni miestai, tokie kaip Kaunas, nebuvo pritaikyti klimato kaitos padariniams. Dėl didelio kritulių kiekio nuotekų surinkimo sistemos nespėja susidoroti, o „betono džiunglės“ mažina natūralų kritulių sugėrimą. Dėl to miestai skęsta, o „karščio bangos“ sukelia diskomfortą.
Ekspertas teigia, kad būtina perprojektuoti paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, daugiau dėmesio skirti žaliajai infrastruktūrai ir projektuoti pastatus, atsparius gamtiniams veiksniams. Tai padėtų sušvelninti klimato kaitos padarinius miestuose.
Jei Kaune būtų galima įgyvendinti vieną didelę idėją, KTU ekspertas rinktųsi paversti miestą darnaus susisiekimo bei švariu ir klimato kaitai atspariu miestu.
