Sausio 13-osios įvykiai Kaune įamžinti unikaliuose kadruose. Fotožurnalistas Edmundas Katinas dalijasi prisiminimais ir nuotraukomis iš to laikotarpio.
Kaunas Sausio įvykių metu atliko itin svarbų vaidmenį. Kai Vilnius buvo atkirstas nuo pasaulio, Kaunas tapo Lietuvos balsu. Kauniečiai vieningai stojo ginti svarbiausius strateginius objektus. Fotožurnalistas Edmundas Katinas dalijasi unikaliais to meto kadrais, kurie primena apie drąsą ir vienybę.
„Sausio 13-osios rytą, uždegę žvakeles languose, prisiminėme 1991-uosius. Žurnalistams, fiksavusiems tuos įvykius, lengviau atkurti praeitį,“ – teigia Edmundas Katinas. Jis, ilgametis miesto dienraščio darbuotojas, savo archyve sukaupė daugybę nuotraukų ir negatyvų nuo 1973-ųjų. Skaitmeninės nuotraukos, kaip ir ankstesnių laikų kadrai, rūpestingai saugomos jo kompiuteryje. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis pasidalijo E. Katino nuotraukų galerija, kurioje užfiksuoti 1991-ųjų sausio 13-17 dienų įvykiai.
1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė nepriklausomybę po ilgo sovietinės okupacijos periodo. Sovietų Sąjungos vadovybė nesutiko su šiuo žingsniu, kuris griovė jų idealistinės santvarkos įvaizdį. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausį, kai komunistinės valstybės ginkluotosios pajėgos užėmė svarbiausius Lietuvos objektus, įskaitant Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos pastatus bei Televizijos bokštą.
Tuo metu Lietuvos Krašto apsauga dar tik kūrėsi, todėl esminį vaidmenį gynyboje atliko savanoriai, pasieniečiai, Krašto apsaugos departamento mokomasis junginys ir šauliai.
Kaunas atliko svarbų vaidmenį išsaugant valstybingumą. Mieste buvo saugomi strateginiai objektai, tokie kaip Sitkūnų radijo stotis, Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Kryžių kalnelis, Kauno radijas ir televizija bei telekomas. Be to, Kaune būrėsi didelė dalis savanorių, kurie gynė šiuos objektus ir vyko į Vilnių padėti kolegoms.
Kaunas tapo miestu, kuris teikė informaciją per radiją ir televiziją, kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko. 1991 m. sausio 13 d., sovietų desantininkams užėmus Vilniaus televizijos bokštą, transliacija nutrūko 2 val. 5 min. nakties. Tačiau jau po 5 minučių eteryje pasirodė vaizdas iš Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus (S. Daukanto g. 28A). Pirmasis ekrane pasirodė radijo žurnalistas Modestas Patašius, prie kurio vėliau prisijungė Raimundas Yla, Vidas Mačiulis, Vytautas Andrejaitis ir televizijos Kauno skyriaus vadovas Raimundas Šeštakauskas.
Susijaudinęs Modestas Patašius tą naktį pasakė: „Kiek įmanoma, ginkimės jėga. Taikaus pasipriešinimo laikas baigėsi – prieš mus pačius panaudota jėga. Čia mūsų žemė, čia mes šeimininkai, jeigu reikės, mes čia ir mirsime”. Kauno gyventojai ir Krašto apsaugos departamento Kauno zonos skyriaus savanoriai budėjo, kad užtikrintų transliacijos tęstinumą.
3 val. 20 min. prabilo ir Sitkūnų radijo perdavimo stotis Kauno rajone. Žurnalistė Jolanta Šarpnickienė ištarė žodžius: „Kalba Kauno radiofonas, paskutinė veikianti Lietuvos radijo stotis“. Ji eteryje išbuvo 7 valandas be pertraukos.
Kauno miesto tarybos būstinė taip pat buvo svarbi vieta, iš kurios buvo koordinuojama miesto apsauga. Čia įsikūrė Krašto apsaugos departamento zonos Kauno skyriaus savanorių štabas, kuris saugojo savivaldybę ir koordinavo savanorių veiksmus ginant svarbius objektus. Deputatai, savanoriai ir Kauno gyventojai budėjo tiek viduje, tiek išorėje.
Sausio 13-osios naktį Vilniuje buvo sužeista daugiau nei 600 laisvės gynėjų, o 14 žuvo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kaunietis Titas Masiulis.
