Kauno miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, siūlydama gyventojams galimybę nemokamai įrengti priedangas daugiabučių rūsiuose. Tačiau, nepaisant finansinės paramos, susidomėjimas šia galimybe išlieka itin mažas. Per pastarąjį pusmetį savivaldybė sulaukė vos penkių paraiškų. Nerimą keliantys politiniai įvykiai pasaulyje taip pat nepadidino gyventojų susidomėjimo.
Kauno gyventojai, planuojantys įsirengti priedangą po savo daugiabučiu, jau dėlioja būsimo projekto detales. Jie numato avarinius išėjimus ir prisimena, kad tarpukario name jau buvo slėptuvė. „Statant namą buvo numatyta slėptuvė, todėl durys yra specialios, storos, su užraktais, kaip laive“, – pasakoja gyventojas Kęstutis Kunigiškis.
Beliks tik patobulinti rūsio patalpas. Šiuos darbus finansuos Kauno savivaldybė, o patogumus gyventojai planuoja įsirengti patys. „Įrengsime tualetą, nes yra kanalizacijos vamzdis, prie jo prisijungsime. Taip pat yra vandentiekis“, – teigia gyventojas Henrikas Čerka.
Tačiau tokių iniciatyvių gyventojų Kaune – vos vienetai. Kauno savivaldybės atstovai stebisi mažu susidomėjimu. Nors siūloma padengti visas išlaidas, gyventojai vangiai reaguoja į galimybę pritaikyti rūsius ekstremalioms situacijoms. Per pusmetį gautos tik 5 paraiškos.
„Žmonės reaguoja labai pasyviai, netgi besidominčių nėra daug“, – komentuoja Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.
Vieno namo rūsio pritaikymui Kauno valdžia skiria nuo 4 iki 10 tūkstančių eurų. Gyventojai patys sprendžia, kokius darbus atlikti. Tai gali būti avarinių išėjimų įrengimas, langų dangalai, elektros energijos tiekimo rezervinis šaltinis, apšvietimo takai. Svarbu, kad butų savininkų dauguma priimtų sprendimą ir kad rūsyje esančių patalpų savininkai sutiktų jas transformuoti ar atsisakyti.
„Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas pripažįsta, kad žmones tenka įtikinėti dėl priedangų įrengimo. „Siūlome gyventojams pasinaudoti šia programa, kad jie jaustųsi šiek tiek saugesni. Ar jie panaudos priedangas, ar ne, niekas nežino“, – sako M. Zaborskas.
Vyriausybė siekia, kad didžiuosiuose miestuose priedangose tilptų bent 60 proc. gyventojų.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad atsipalaiduoti negalima. „Mūsų vyriausybė pradėjo judinti šį procesą, savivaldybės turėjo inventorizuoti savo priedangas ir jas pažymėti. Kauno rezultatai nėra patys geriausi, tai savivaldai didžiulis klausimas“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
Kaunas ieškojo papildomų patalpų priedangoms viešosiose įstaigose. „Padaugėjo priedangų kvadratūra, ją patikslinome pagal miesto poliklinikos ir švietimo skyriaus pateiktus duomenis. Dėl to padidėjo gyventojų talpinamas skaičius iki 40 procentų nuo visų gyventojų“, – teigia Jonas Tarasevičius, Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vyriausiasis specialistas.
Tačiau vyriausybės plano vis tiek nepasiekia. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, priedangų trūksta daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių.
