Kaune įamžintas dar vienas išnykęs architektūros perlas: Vienybės aikštėje – skulptūrinė kompozicija su miniatiūriniu „Mercedes“ automobiliu.
Vienybės aikštėje iškilo trečiasis skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kūrinys – bronzinė kompozicija, primenanti tarpukario Kauną puošusį brolių Vailokaičių namą ir elektrinę. Šie pastatai buvo susprogdinti 1944 m., vokiečių kariuomenei traukiantis.
Šis projektas – „Kauno akcentai“ – finansuojamas Kauno miesto savivaldybės. Visų trijų kūrinių bendra vertė siekia 33 700 eurų.
Pirmasis projekto akcentas – kompozicija Laisvės alėjoje, šalia Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, įamžinanti tarpukario Art Deco stiliaus Žydų banką. Antrasis kūrinys atsirado Kauko laiptų viduryje ir skirtas ant kalno stovėjusiai F. Vizbaro baltai vilai, kurios vietoje dabar stovi modernūs kotedžai.
R. Okulič-Karazino miniatiūros siekia atgaivinti prarastos tarpukario architektūros atminimą ir įprasminti Kauno istoriją bei jo gyventojus.
„Mane domina Kauno istorija ir aš vertinu tarpukario architektūrą. Norėjau, kad tai, kas neišliko iki šių dienų, bent tokiu formatu atsirastų mieste“, – teigė skulptorius.
Pasak R. Okulič-Karazino, objektai įamžinimui buvo aiškūs nuo pat pradžių, nes jie svarbūs miestui tiek architektūrine, tiek istorine prasme. Idėjos įgyvendinimas užtruko apie metus.
Skulptūros pasižymi detalumu – atkurti net smulkiausi elementai, tokie kaip balkonėliai. Tam prireikė peržiūrėti daugybę nuotraukų. Skulptorius tikisi, kad šie darbai bus naudingi ateities kartoms.
Vienybės aikštėje esančioje kompozicijoje galima rasti ir nedidelę detalę – prie Vailokaičių namo maketo stovi miniatiūrinis „Mercedes“ kabrioletas. „Bandžiau išsiaiškinti, kokiais automobiliais važinėjo Vailokaičiai. Manau, kad jie turėjo „Mercedes“ automobilį“, – spėliojo skulptorius.
Skulptorius negalėjo išskirti, kuris iš trijų objektų jam mieliausias, nes visi jie jam vienodai brangūs. Tačiau jis pripažino, kad kai kuriuos objektus teko lieti kelis kartus.
Sulaukęs teigiamų atsiliepimų, menininkas planuoja tęsti šį projektą, tačiau kol kas neatskleidžia, kokie objektai bus įamžinti ateityje.
Miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigiamai vertina šiuos kūrinius, pabrėždamas, kad tai yra būdas pažinti Laikinosios sostinės istoriją.
„Šie kūriniai atlieka tris funkcijas: estetinę, įamžinimo ir yra taktiliniai maketai regėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie gali paliesti šiuos neišlikusius objektus ir brailio raštu perskaityti jų istoriją“.
