Kauno apylinkės teismas atidėjo neįgalaus kauniečio iškeldinimą iš savivaldybės būsto pusmečiui, suteikdamas jam laiko susitvarkyti reikalus. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai vyras apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl iškeldinimo už įsiskolinimus. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimui, tačiau atsižvelgė į atsakovo situaciją ir atidėjo sprendimo vykdymą iki šių metų birželio 19 dienos. Teismo nutartis įsigaliojo iškart po priėmimo 2024 metų gruodį.
Bylos esmė – Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš V. B. 1929,60 eurų skolą už buto nuomą, susidariusią nuo 2023 metų birželio 1 dienos iki 2024 metų sausio 31 dienos, taip pat 33,92 eurų delspinigius už tą patį laikotarpį ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo. Savivaldybė taip pat prašė nutraukti 2009 metų birželio 23 dienos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Teismas šį prašymą patenkino.
Atsakovas, oficialiai vienas gyvenantis trijų kambarių savivaldybės bute, prašė teismo nenutraukti nuomos sutarties. Jo atstovė teigė, kad vyras yra neįgalus nuo vaikystės ir nuomojamame bute gyveno su motina nuo 1988 metų. Po tėvo mirties, o vėliau ir motinos, jis liko gyventi vienas, kartais jam padeda sesuo. Advokatė argumentavo, kad atsakovui gyvenamoji vieta yra gerai pažįstama, taip pat ir aplinkos infrastruktūra, reikalinga kasdieniams poreikiams, pavyzdžiui, nueiti iki parduotuvės. Pakeitus gyvenamąją vietą, jam būtų sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos. Taip pat pažymėta, kad atsakovas yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką ir jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pensija ir pašalpa, iš viso apie 350 eurų. Dėl sveikatos būklės jis negali dirbti ir gauti didesnių pajamų.
Advokatė pabrėžė, kad atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, todėl teismas turėtų įvertinti jo ryšį su ginčo patalpomis, jo trukmę, taip pat priežastis, kodėl savivaldybė siekia jį iškeldinti, nesiūlydama alternatyvių būdų išsaugoti būstą. Nors atsakovas neginčija įsiskolinimo, jis yra pasiryžęs jį padengti ir prašo išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis.
Kauno miesto savivaldybės atstovė teismui pateikė kitokius argumentus. Ji teigė, kad abejotina atsakovo negalios ilgalaikiškumas ir sunkumas, nes specialusis nuolatinės priežiūros poreikis jam nustatytas tik nuo 2021 metų rugsėjo 29 dienos. Toks poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, apribojanti jo savarankiškumą, ir kuriam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Savivaldybės atstovės teigimu, atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad pagerintų savo situaciją, ir bando suklaidinti teismą, siekdamas toliau gyventi savivaldybės patalpose nemokant nuomos mokesčio.
Nagrinėjant bylos aplinkybes, paaiškėjo, kad savivaldybė siūlė atsakovui nuomotis mažesnį socialinį butą, kad sumažėtų jo finansinė našta, tačiau jis atsisakė. Savivaldybės atstovės citata iš Kauno apygardos teismo nutarties skelbia, jog savivaldybė sudarė visas įmanomas sąlygas atsakovui pagerinti savo gerbūvį, tačiau jo piktybiškas siekis išlaikyti jam netinkantį būstą ir toliau didinti įsiskolinimus nebegali būti toleruojamas.
Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo priminta, kad tai ne pirmoji byla dėl šio nuomininko skolų už buto nuomą. Skolos buvo susidariusios ir 2014, 2017 metais bei vėliau. Savivaldybė ne kartą kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo. Teigiama, kad iškeldinus nuomininką, socialiniu būstu bus aprūpinti asmenys, kurių pajamos yra mažiausios. Valstybės tarnautojų nuomone, atsakovas ilgą laiką elgėsi pasyviai ir neatsakingai, sistemingai pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, nemokėdamas nuomos ir komunalinių mokesčių, ir nerodė iniciatyvos išsaugoti jam skirtą būstą.
Savivaldybės atstovė teigė, kad ginčo patalpos atsakovui išnuomotos už minimalų nuomos mokestį, kuris yra labai mažas, lyginant su rinkos kaina. Tačiau atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesumoka net šio nedidelio mokesčio. Kiti asmenys, norėdami gauti ir išlaikyti savivaldybės nuomojamą būstą, moka ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalinius mokesčius. Todėl teismas konstatavo, kad savivaldybės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą yra teisėtas ir proporcingas.
Pagal Civilinį kodeksą, nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas nuolat, ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, arba jei nuomininkas ardo ar gadina patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį, ar netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems gyventi.
Atsakovas buvo ne kartą įspėtas, kad sutartis gali būti nutraukta ir jis gali būti iškeldintas iš trijų kambarių buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Jis naudojosi parama, kai užsiėmė individualia veikla – prekyba tabako gaminiais nuo 2004 iki 2020 metų. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad visos priteistos skolos buvo išieškomos antstolių, o vėliausiai priteista skola iki šiol nėra išieškota.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas gauna 409,76 eurų šalpos neįgalumo pensiją, našlaičių pensijas (247,20 eurų ir 222,73 eurų) ir 38,23 eurų vienišo asmens išmoką, iš viso – 917,92 eurų. Taip pat gauna 181,50 eurų priežiūros tikslinę kompensaciją.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo darbingumo lygis siekia 10 procentų. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl jo sveikatos būklės ir ribotų galimybių dirbti bei gauti didesnes pajamas. Jis privalo mokėti 295,24 eurų nuomos mokestį už trijų kambarių butą (61,02 kv. m ploto) ir komunalinius mokesčius. Taip pat moka išlaikymą nepilnamečiam sūnui (200–250 eurų per mėnesį).
Savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo skola už būsto nuomą sudaro 4724,39 eurų, o einamieji mokėjimai nėra mokami. Ji patvirtino, kad atsakovas turi galimybę kreiptis dėl socialinio būsto, ir dėl jo negalios toks būstas jam būtų suteiktas greičiau.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad atsakovo atstovės teiginiai, jog atsakovas paliekamas be gyvenamosios vietos, nėra teisingi, nes nuo paties atsakovo priklauso, kada jis galės persikelti į kitą būstą. Atsakovo negalia ir nenoras pakeisti gyvenamąjį būstą nepatvirtina, kad persikėlimas į mažesnį būstą yra neįmanomas.
Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu išieškojimus vykdo ir kiti kreditoriai, o duomenų, kad jo finansinė padėtis pagerės, nėra. Jo pajamos yra per mažos vykdyti įsipareigojimus savivaldybei pagal nuomos sutartį. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija mano, kad atsakovas gali gyventi kitame būste, nepaisant galimų sunkumų. Savivaldybės atstovė patvirtino, kad jis gali kreiptis dėl socialinio būsto, kuris jam būtų suteiktas greičiau dėl negalios. Taigi, teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir priėmė sprendimą atidėti iškeldinimą, suteikiant žmogui galimybę susitvarkyti reikalus.
