Kauno centre, prie pat įspūdingosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, esančiame daugiabutyje verda aistros. Žemaičių gatvės gyventojai susirūpinę ne tik apleista pastato išvaizda, bet ir įsisenėjusiu konfliktu dėl galimai neteisėtai užgrobtos palėpės. Portalas „Kas vyksta Kaune“ praneša, kad vienas iš namo gyventojų įtariamas savavališkai pasisavinęs bendrą patalpą, taip pažeisdamas kitų gyventojų teises.
Vienas iš skaitytojų, susirūpinęs pastato būkle, kreipėsi į portalą, atkreipdamas dėmesį į apgailėtiną fasadą ir kitas problemas. Jis teigė, kad jį įkvėpė anksčiau portale aprašyta istorija apie savavališkas statybas Kaunakiemio gatvėje.
Žemaičių g. 42 numeriu pažymėtas namas, pastatytas dar 1936 metais, pagal „Registrų centro“ duomenis, buvo rekonstruotas 2022 metais. Tačiau nuotraukose matyti, kad pastato fasadas toli gražu nėra idealus – sienos sutrūkinėjusios, o bendra išvaizda apleista.
Šiame dviaukščiame name su palėpe yra septyni butai. Vienas iš jų priklauso Kauno miesto savivaldybei ir yra išnuomotas fiziniam asmeniui.
Skaitytojas teigia, kad 7-ojo buto gyventojas jau seniai užgrobė palėpę, nelegaliai išplėsdamas savo būsto plotą. Anot jo, jokie projektai nebuvo rengiami, o leidimai statyboms nebuvo gauti. Net „Registrų centro“ išraše apie 7-ąjį butą nėra jokios informacijos apie atliktas rekonstrukcijas ar remonto darbus.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) su klausimu, ar ji gavo skundų dėl šio namo. Inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas patvirtino, kad inspekcija žino apie situaciją, tačiau pabrėžė, kad statybos darbai buvo atlikti daugiau nei prieš dešimt metų.
„VTPSI yra gavusi ne vieną skundą dėl galimai savavališkai prijungtos palėpės. Atlikus patikrinimus ir peržiūrėjus viešai prieinamus duomenis, nustatyta, kad statybos darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų“, – teigė R. Gorbačiovas.
Tai reiškia, kad statyboms jau yra suėjęs senaties terminas, todėl VTPSI negali imtis jokių veiksmų.
„Pagal galiojančius teisės aktus, VTPSI negali nagrinėti skundų ar imtis priemonių, jei nuo galimų pažeidimų praėjo daugiau nei 10 metų. Savavališkos statybos aktai taip pat nesurašomi, jei statybos darbai buvo atlikti seniau nei prieš 2 metus (ar daugiau nei prieš 10 metų, jei objektas yra saugomoje teritorijoje). Dėl šių priežasčių VTPSI neturi teisinio pagrindo pradėti naują tyrimą ar įpareigoti įteisinti atliktus darbus“, – aiškino VTPSI atstovas.
R. Gorbačiovas patarė gyventojams kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises. Jis priminė, kad palėpė yra bendra nuosavybė, todėl bet kokie jos pakeitimai turi būti suderinti su visais gyventojais. Jei sutikimas nebuvo gautas, gyventojai turi teisę kreiptis į teismą.
„Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad nesutarimai dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimosi tvarkos sprendžiami bendraturčių susitarimu, o jei jo pasiekti nepavyksta – teisminiu keliu“, – teigė R. Gorbačiovas.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ taip pat pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės, ar ji žino apie šį konfliktą, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš butų priklauso savivaldybei. Tačiau savivaldybės atstovai teigė, kad dėl jai priklausančio buto problemų nėra.
„Butas savivaldybės, nuomininkai gyvena nuo 2001 metų, pakankamai tvarkingai, problemų neturime“, – teigė Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Vis dėlto, savivaldybė galėtų prisidėti prie pastato fasado tvarkymo pagal Paveldotvarkos programą. Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, pastatas atitinka kriterijus, kad galėtų pretenduoti į paramą. Tačiau paraiška dar nėra gauta.
Be to, skaitytojas atkreipė dėmesį į tai, kad palėpėje esančios langinės buvo pakeistos į juodas, o tai galimai pažeidžia kultūros paveldo reikalavimus. Tačiau paaiškėjo, kad pastatui dar nėra nustatytos vertingosios savybės, todėl kol kas neaišku, ar langinės yra saugotinas elementas.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus Vyriausioji specialistė Sabina Strazdienė paaiškino, kad namas buvo įrašytas į Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą, nes jame gyveno aktorius Juozas Laucius. Vėliau jis buvo perkeltas į Kultūros vertybių registrą, tačiau vertingosios savybės jam dar nėra nustatytos.
„Nurodytam namui dar nėra patvirtinta šiuolaikinius teisės aktų reikalavimus atitinkanti apskaitos dokumentacija, nenustatytos vertingosios savybės. Tokių objektų Kultūros vertybių registre dar yra, duomenų tikslinimo procesas vyksta palaipsniui“, – teigė S. Strazdienė.
Kol kas neįmanoma atsakyti, ar langų rėmai yra vertingoji savybė, ar ne. Tai paaiškės tik po to, kai bus atliktas išsamus tyrimas ir priimtas sprendimas.
KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus teigė, kad artimiausiu metu bus patikslinta pastato paveldosauginė dokumentacija ir nustatytos vertingosios savybės. Visgi jis abejojo, ar langinės bus pripažintos vertingu elementu, nes darbai galėjo būti atlikti jau seniai.
