Du kauniečiai įgyvendino neįprastą iššūkį – per mažiau nei parą įveikė visus Kauno viešuosius laiptus. Egidijaus Šustausko idėja, brandinta pusę metų, virto realybe gegužės pradžioje, kai jis kartu su bičiuliu Kazimieru per 18 valandų užlipo net 64-iais Kauno laiptais, įveikdami 76 kilometrų atstumą.
„Tie, kurie mano, kad Kaunas yra plokščias miestas, labai klysta. Kaune yra daugiausia laiptų Lietuvoje – net 64, o bendras vertikalaus sukilimo atstumas siekia 2 kilometrus. Šią informaciją sužinojau iš vieno reportažo. Labiausiai įspūdį paliko laiptų gausa, nes net neįsivaizdavau, kad mano gimtajame mieste jų tiek daug. Tačiau tai logiška, nes Kaunas įsikūręs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje. Šios upės prieš milijonus metų suformavo dabartinį Kauno reljefą“, – teigė aktyvus kaunietis E. Šustauskas.
Pasiruošimas šiam iššūkiui buvo dvejopas: fizinis pasirengimas ir maršruto planavimas. Pirmiausia reikėjo surasti visus 64 laiptus. Kauno miesto savivaldybės pateiktame sąraše buvo net 82 laiptai, tačiau jų statusas skyrėsi – vieni buvo įvardyti kaip atskiri statiniai, o kiti – kaip kelio dalis.
„Laiptų paieška pagal savivaldybės sąrašą buvo sudėtinga, nes gavau tik apytiksles jų vietas. Be to, paaiškėjo, kad dalis laiptų sąraše dubliuojasi, todėl galutinis sąrašas sumažėjo iki 70. Įdomu, kad gyvendamas Kaune žinojau tik labai mažą dalį miesto laiptų. Prieš šį iššūkį būčiau galėjęs išvardinti gal tik 15-20 laiptų, bet ne daugiau. Manau, kad retas kaunietis galėtų išvardinti bent pusę Kauno viešųjų laiptų, nes jie išsibarstę po visą miestą“, – aiškino Egidijus, pridurdamas, kad užlipti visais 64 Kauno laiptais jam buvo viena įdomiausių patirčių gyvenime.
E. Šustauskas džiaugėsi, kad šiam iššūkiui įgyvendinti turėjo draugą Kazimierą. „Žygį pradėjome Rokuose, o vėliau keliavome link Seniavos, Fredos, Aleksoto, Romainių, Vilijampolės, Šilainių, Žaliakalnio, Senamiesčio, Centro, Aukštųjų Šančių, Gričiupio, Petrašiūnų, Žemųjų Šančių ir Panemunės. Ypač gražūs ir savito stiliaus laiptai yra Kauko, Vaižganto, Fryko, Aušros tako ir Tunelio gatvės viaduko laiptai“, – pasakojo E. Šustauskas.
Kai kurie laiptai vedė į niekur, kiti jungė mikrorajonus ar objektus. Pasitaikė ir avarinės būklės laiptų. Egidijaus teigimu, Kaunas stipriai pasikeitė nuo tarpukario ir sovietmečio, kai mieste įvyko tikra laiptų revoliucija. Pasikeitė žmonių judėjimo įpročiai ir traukos centrai. Didelė dalis laiptų tapo neaktualūs ir retai naudojami, todėl, jo nuomone, kai kuriuos galbūt net neverta rekonstruoti, o geriau nugriauti, taip sumažinant nelaimingų atsitikimų riziką ir taupant miesto biudžetą.
Nors Kaune dominuoja sovietmečiu įrengti laiptai, yra ir du naujai pastatyti laiptai, vedantys į Ąžuolyną. E. Šustauską stebina laiptai iš Tunelio gatvės į Ąžuolyną, nes jam kilo klausimas, kam jie reikalingi, nes žmonės toje atkarpoje beveik nevaikšto. Tačiau, jei kauniečiai jų nenaudoja susisiekimui, jie puikiai tinka laiptų iššūkiui.
E. Šustauskas kviečia visus kauniečius, ypač mėgstančius ištvermės reikalaujančias veiklas, įveikti Kauno viešųjų laiptų iššūkį ir patirti Kauną nuo laiptų perspektyvos. 70-ties laiptų sąrašą ir iššūkio įspūdžius galima pamatyti vaizdo įraše.
Tai ne pirmas E. Šustausko iššūkis. Kovo pabaigoje jis kvietė dalyvauti pirmajame Kauko laiptų maratone. Anksčiau jis yra įveikęs įprastą maratoną, daugybę trumpesnių nuotolių bėgimų, triatloną, nuplaukęs baidare iš Vilniaus į Kauną ir nuėjęs kelis 100 km žygius. Jis aktyviai žygiuoja po Lietuvą ir priklauso Kauno maratono klubui.
