Kauno Ąžuolyno teniso kortų likimas: aistros dėl statybų ir istorijos vingių (papildyta)
Kaune toliau verda aistros dėl planuojamo statyti paslaugų paskirties pastato su daugiabučiais ir viešbučiu Ąžuolyno teritorijoje, kur dabar yra teniso kortai. Projekto vystytojai tvirtina, kad dabartiniai kortai nėra vertingi, nes pastatyti sovietmečiu, o tikrieji istoriniai tarpukario kortai stovėjo kitoje vietoje. Tačiau archyvinės nuotraukos rodo visai ką kita.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Sporto g. 3 esančiame sklype planuojamas kompleksas, kuriame numatytos viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosios paskirties patalpos. Projekte numatyta 18 butų, 10 viešbučio tipo numerių ir kitos paskirties statiniai.
Šie nekilnojamojo turto plėtotojų planai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Buvo sukurta peticija, reikalaujanti sustabdyti projekto įgyvendinimą, o gruodį Kauno regioninė architektūros taryba (RAT) pateikė daug pastabų ir nepritarė verslininkų planams. RAT išvadose pabrėžiama, kad nauji pastatai būtų „svetimkūniai“ ir projektas neatitinka viešojo intereso.
Kultūros ministerija taip pat susidomėjo situacija ir pavedė savivaldybės administracijai įvertinti statybų poveikį paveldui, o Kultūros paveldo departamentui (KPD) – inicijuoti Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso paskelbimą saugomu ir pateikti reikalingą dokumentaciją, įskaitant individualų apsaugos reglamentą.
Vis dėlto, panašu, kad savivaldybė poveikio paveldui vertinimo neatliko. Portalo žurnalistams pateiktas miglotas atsakymas:
„Prašymas su privalomaisiais dokumentais pateiktas per išorinę sistemą IS Infostatyba. Sporto g. 3 projektas buvo suderintas su visomis privalėjusiomis derinti institucijomis (viena iš jų – Kultūros paveldo departamentas). Mūsų žiniomis, KPD atliko ir specialiąją ekspertizę.
Jeigu institucijos suderino dokumentaciją, savivaldybei nelieka nieko kito, kaip tik išduoti statybos leidimą.
Iš KPD sulaukta tik pavėluotų pranešimų dėl neva atšaukiamo derinimo, tačiau visos procedūros jau įvykusios“, – teigiama Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedemino Barčausko komentare.
Nepaisant Kultūros ministerijos įsakymo ir RAT pastabų, savivaldybė sausio 13 d. išdavė leidimą statyboms.
Portalo žiniomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimų pažeidimų 2022 m. patvirtintame detaliajame plane. Nustačius pažeidimus, VTPSI galėtų panaikinti išduotą statybos leidimą.
Ginčas dėl vertės – ar tikrai „sovietiniai“ kortai?
Pagrindinis nesutarimas yra dėl teniso kortų vertės. KPD laikosi pozicijos, kad kultūros paveldo objektas (Teniso kortai I) turi būti išsaugotas, ir kreipėsi į vystytojus prašydamas išsaugoti vertingąsias savybes.
„Siekis, kad tikrai sportui skirtose erdvėse, šitame komplekse gyvenamoji paskirtis neatsirastų. Tai tada išeitų, kad mes daugelyje vietų, kurias paskyrėm – ir memorialinių, ir kitų – sugalvosime ir sakysime: vertingosios savybės nėra ir statykime dar namą“, – LRT žinioms teigė KPD departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Kultūros ministerija atkreipė dėmesį, kad Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingosios savybės yra „stačiakampio plano teniso kortai I, II teritorijos šiaurės ir rytų dalyse (išskyrus XX a. II p.-XXI a. įrengtus teniso kortus)“ ir šias vertingąsias savybes būtina išsaugoti.
Projekto vystytojai teigia, kad pirmosios Kauno teniso aikštelės pradėjo veikti kitur.
Pasak statytojų, vienos jų buvo įkurtos tuometiniame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos Kauno stadione, kitos – šalia dabartinių kortų, bet ne jų vietoje. Antrieji teniso kortai iškilo kaimyniniame plote, arčiau LSU rūmų.
UAB „Sporto 3“ vadovas Robertas Jocius teigia, kad Sporto g. 3 esantys teniso kortai iškilo tik 1987 metais, o KPD turima dokumentacija yra neteisinga.
Jo teigimu, KPD bando išsaugoti sovietmečiu pastatytus teniso kortus.
„Pirmieji teniso kortai tose ribose atsirado tik 1987 metais. Tai yra visiškai 20 amžiaus pabaiga, tai yra tarybiniai kortai. Ir pagal tą dokumentaciją <…> jie mėgina išsaugoti sovietinius teniso kortus“, – tikino nekilnojamojo turto plėtotojas R. Jocius.
Statytojų teiginius vadina melagingais
Tačiau RAT tarybos narys Audrys Karalius tokius statytojų teiginius apie „sovietinius teniso kortus“ vadina melagingais.
Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti, kad teniso kortai šioje vietoje buvo gerokai anksčiau nei 1987 m.
Pavyzdžiui, 1931 m. aerofoto nuotraukoje matyti jau pastatyti teniso kortai, o šalia – dar nepastatyti Kauno kultūros rūmai (dabar – Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai).
Dar iškalbingesnė 1938 m. nuotrauka – joje teniso kortai jau naudojami žaidimui, o fone matomi V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti Kauno kūno kultūros rūmai.
Kauno miesto savivaldybės archyvai taip pat patvirtina A. Karaliaus versiją. 1930 m. Kauno miesto savivaldybės dokumentuose matomas teritorijos planas – Kauno teniso būstinė plane pažymėta sekretariato erdve. Tuo metu čia buvo įrengti ir pagrindiniai teniso kortai.
