Kauno centrinei elektrinei – 125 metai: nuo žibalo iki šviesos mieste (Nuotraukos)
Prieš 125 metus Kaunas nušvito naujomis spalvomis – pradėjo veikti pirmoji miesto elektrinė. Šią sukaktį primena ir skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kūriniai, įamžinantys istorinį Kauną. Jo dėka prisimename Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir, žinoma, Centrinę elektrinę, kuri, išlikusi, galėtų būti Vienybės aikštės puošmena. Įsivaizduokite: vietoj verslo centro – „Elektroloftai“!
Kauno centrinė elektrinė pradėjo savo veiklą 1900 m. sausio 15 d., paversdama miestą moderniu ir šviesiu. XIX amžiaus pabaigoje žibalinis apšvietimas tapo ne tik brangus, bet ir neefektyvus. Miestas, augdamas ir stiprėdamas, reikalavo modernesnio sprendimo. Tuo metu Kaune, be fortų ir kitų tvirtovės pastatų, iškilo ir belgų projektuota bei valdoma elektrinė.
Sutartis su belgais buvo pasirašyta 1895 m. rudenį. Jie įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę, nutiesti elektros tinklą ir apšviesti gatves 75 elektros lempomis. Jau 1900 m. sausio 8 d. elektrinė buvo baigta statyti ir inventorizuota, teigiama Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime.
Elektrinės teritorijoje buvo katilinė, mašinų salė, akumuliatorinė, sandėliai, raštinė ir sargo kambarys. Joje sumontuoti 170 AG varikliai, katilai, siurbliai, vandens bakai, frezavimo ir gręžimo staklės, priekalas bei 8 tonų keliamosios galios kranas. Vanduo katilams buvo tiekiamas iš 10 metrų gylio šulinio, o bendra elektrinės galia siekė 350 kW.
Laikui bėgant, garo variklius pakeitė dyzeliniai, augo galia, daugėjo lempų, o elektra pasiekė vis daugiau miesto teritorijų. Pirmosios elektros linijos nutiestos Laisvės alėja ir Savanorių prospektu, bet nepasiekė Senamiesčio. Tačiau jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą miesto dūma nusprendė apšviesti ir Senamiestį, Žaliakalnį, Šančius, Panemunę bei Vilijampolę. Tai buvo daroma ne tik gyventojų patogumui, bet ir tvirtovės poreikiams.
Garo variklių naudojimas lėmė didelę elektros savikainą. Miestas neleido niekam kitam Kaune įrengti viešojo naudojimo elektrinių, tik privačias elektrines atskiriems namams ir įmonėms. Iškreipta konkurencija ir aukšti tarifai stabdė normalią Kauno elektrifikaciją.
Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos okupacinė kariuomenė išsivežė daug įrangos. Prastai prižiūrima elektrinė nusidėvėjo. 1919 m. besitraukdami vokiečiai užminavo elektrinę, bet Lietuvos kariuomenės karys M. Nurka ją išgelbėjo, nukaręs dagtį.
Nepriklausomybės laikais elektrinė buvo modernizuojama, tinklas plėstas, daugėjo vartotojų. 1924 m. elektra pasiekė Prienus ir Jonavą. Nuo 9 darbuotojų pradžioje, 1925 m. elektrinėje dirbo 155 žmonės. Elektrinė dyzeliniais varikliais pasiekė 3000 AG ir energiją galėjo tiekti visą parą.
Deja, Antrojo pasaulinio karo metais elektrinė buvo sunaikinta. 1944 m. besitraukiantys vokiečiai ją susprogdino. Nors žiemą energetikams pavyko paleisti vieną variklį, tai buvo senosios elektrinės pabaiga.
