Nors Kauno miesto savivaldybės biudžetas artėjantiems metams numatytas su deficitu, pastaraisiais metais ilgalaikė skola išliko stabili. Analogiška situacija pastebima ir kitose didžiosiose savivaldybėse, įskaitant Vilnių, kurios skola, nors ir didesnė nei Kauno, pastaruoju metu reikšmingai nesikeitė.
Kauno biudžetas nuolat auga, tiek pajamų, tiek išlaidų atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2024 m. biudžetas rodo 17,8 proc. pajamų augimą ir 19 proc. išlaidų augimą. Pajamos siekia 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 680,4 mln. eurų. Deficitas, siekiantis 92,6 mln. eurų, bus dengiamas iš 2023 m. likučio (82,5 mln. eurų) ir papildomų paskolų (10 mln. eurų).
Šis didelis biudžetas atspindi ambicingus savivaldybės projektus, inicijuotus per pastarąją mero kadenciją. Vienas brangiausių – Kėdainių tilto per Nemuną statyba, kainuosianti 115 mln. eurų. Šis projektas turės įtakos Kauno biudžetui ateinančiais metais.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis išreiškė viltį gauti finansinę paramą iš centrinės valdžios šiam tiltui. „Jo kaina bus 115 milijonų, iš kurių kol kas turim pažadą iš Vyriausybės – kiaurą nulį. Lauksim, kol pasikeis valdžia“, – teigė V. Matijošaitis. Vis dėlto, vėliau Vyriausybė pritarė papildomam finansavimui šiam projektui.
Be to, duris atvėrė mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, kurio vertė – 37,7 mln. eurų. Apie pusę šios sumos (18,2 mln. eurų) padengta Europos Sąjungos lėšomis, o 3,7 mln. eurų skyrė valstybė. Taip pat planuojama perkelti savivaldybės administraciją prie Kauno pilies, kur projektavimo išlaidos sieks iki 600 tūkst. eurų, o statybos darbai – iki 17 mln. eurų.
„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip keitėsi Kauno miesto savivaldybės skola ir kokia situacija yra kitose didžiosiose savivaldybėse.
Kauno miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė teigė, kad pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybės ilgalaikė skola išliko panaši. Išskirtinis laikotarpis buvo pereinant iš 2020 į 2021 m., kai skola padidėjo nuo 55,8 iki 62,56 mln. eurų. Tačiau tuo laikotarpiu padidėjo ir savivaldybės metinės pajamos – nuo 389,4 mln. iki 428,9 mln. eurų.
Metinės pajamos toliau augo, 2022 m. siekė 538,9 mln. eurų, o 2023 m. – 598,4 mln. eurų. Ilgalaikė skola išliko stabili: 2021 m. – 62,56 mln. eurų, 2022 m. – 62,4 mln. eurų, 2023 m. – 61,5 mln. eurų. Informacija apie šių metų ilgalaikę skolą bus prieinama pasibaigus metams.
Palyginimas su kitomis savivaldybėmis rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės ilgalaikė skola taip pat išlieka stabili. Nors ji yra daugiau nei tris kartus didesnė nei Kauno, tačiau pastaraisiais metais reikšmingai nesikeitė. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės ilgalaikė skola siekia apie 200 mln. eurų. Didžiausia skola buvo 2020 m. – 206,8 mln. eurų, vėliau ji mažėjo, bet 2023 m. vėl padidėjo iki 206,2 mln. eurų.
Per ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės pajamos padidėjo beveik dvigubai. 2020 m. planuotos pajamos siekė 763,1 mln. eurų, o 2024 m. planuojamos pajamos – net 1 316,7 mlrd. eurų.
Klaipėdos savivaldybės ilgalaikė skola yra gerokai mažesnė nei Kauno ir Vilniaus. 2020 m. ji nesiekė 10 mln. eurų, o didžiausia buvo 2021 m. – 12,9 mln. eurų. Klaipėdos miesto biudžetas taip pat augo, nuo 216,9 mln. eurų 2020 m. iki 334,8 mln. eurų 2023 m.
