Ar Kauno savivaldybė sutaupys milijoną eurų per 5 metus sudariusi sandorį su „Kapinių priežiūra“?
Kauno miesto savivaldybė planuoja priimti naują sprendimą, kuris pakeis 2018 m. gruodžio 18 d. galiojusį dokumentą. Šis sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Viešųjų pirkimų įstatymais bei atsižvelgiant į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2024 m. spalio 7 d. raštą.
Numatoma, kad naujas dokumentas įsigalios 2024 m. gruodžio 27 d., šventiniu laikotarpiu. Naujuose paslaugų įkainiuose nebus keičiami fiziniams asmenims – gyventojams – taikomi įkainiai. Jie liks tokie patys, kaip ir buvo padidinti Kauno politikų, atsižvelgiant į 2022 m. įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymą.
Esminių skirtumų tarp 2023 m. pasibaigusios, bet miesto tarybos sprendimu pratęstos sutarties ir naujo dokumento nėra. Privataus laidojimo verslo veikla savivaldybės patikėtoje „Kapinių priežiūros“ teritorijoje nebus ribojama. Net didžiausiose, 40 ha ploto, Vainatrakio kapinėse, esančiose Kauno rajone.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad žemė Vainatrakio kapinėms iš pradžių buvo išpirkta valstybės lėšomis, o ne iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Planuota, kad dalis šių kapinių bus skirta Kauno rajono gyventojų laidojimui. Tačiau vienintele kapinių Vainatrakyje šeimininke tapo Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, kuri taip pat investavo į šią teritoriją.
Kitų savivaldybių gyventojai gali laidoti savo artimuosius Vainatrakio kapinėse, tačiau privalo laikytis visų Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ nustatytų taisyklių ir mokėti už paslaugas pagal miesto tarybos patvirtintus įkainius. Daugelis paslaugų pirkėjų mano, kad šie įkainiai yra dideli.
Laidojimų Kauno miesto kapinėse mažėja. Nors mieste jau keletą metų iš eilės registruojama daugiau mirčių nei gimimų, „Kapinių priežiūros“ 2023 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad laidojimų skaičius mažėja. Pernai per mėnesį vidutiniškai buvo 240 laidojimų, 2022 m. – 279, o 2021 m. – 290. Galimas dalykas, kad tais metais daugiau žmonių mirė dėl COVID-19 pandemijos. Taip pat galėjo būti, kad Kauno gyventojų artimieji pasirinko amžinojo poilsio vietą mažesnėse kapinėse, esančiose toliau nuo miesto, arba pasinaudojo galimybe išbarstyti mirusiojo palaikus Baltijos jūroje ar dideliame ežere.
Vainatrakyje yra įrengtas „palaikų pelenų išbarstymo laukelis“. Tačiau nepavyko išsiaiškinti, kiek žmonių ten buvo palaidota pernai, nes „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė nesulaukė žadėto „Kapinių priežiūros“ įmonės vadovo skambučio, nors ketino jam užduoti keletą klausimų.
Kolumbariumai per metus įmonei, kurioje dirba apie 60 darbuotojų, atnešė 145 950 eurų pajamų (8 proc. mažiau nei 2022 m.). Taip pat mažiau pinigų surenkama iš klientų, norinčių iš anksto užsitikrinti vietą kapinėse. Kauno savivaldybės įmonė jau ne vienerius metus siūlo gyventojams paslaugą – „rezervuoti“ vietą šeimyninei kapavietei Vainatrakio kapinėse, vadinamajame investiciniame kvartale. Tačiau 2022 m. „Kapinių priežiūra“ pardavė 33 kapavietes, o pernai – tik 27.
Vieta žmogui palaidoti kapinėse yra nemokama visoje Lietuvoje, išskyrus privačias kapines. Nemokamos ir vietos kolumbariumuose, kuriuos įrengia savivaldybės. Tačiau Kauno savivaldybė teigia, kad už kolumbariumus reikia mokėti, nes juos įrengė ne pati savivaldybė, o įmonė „Kapinių priežiūra“. Nutylima, kad ją įsteigė savivaldybė.
Oficialiame dokumente nurodoma: „Lėšų poreikis ir šaltinis – Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos, priemonė (…) Kapinių priežiūros administravimas, kapinių priežiūra ir neatpažintų mirusių asmenų vežimas ir laidojimas (apytiksliai – 1 mln. 875 tūkst. Eur per metus)”, – teigiama savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus parengtame Aiškinamajame rašte.
Kai kurie kauniečiai teigia sumokėję didelius pinigus, ieškodami savo mirusiam artimajam amžinojo poilsio vietos mieste, o ne už kelių dešimčių kilometrų nuo Kauno. Tačiau įmonės „Kapinių priežiūra“ ir savivaldybės atsakingi darbuotojai teigia, kad „tokie faktai yra nežinomi ir nepatvirtinti“. Akivaizdu, kad nelegaliai „išperkant“ vietą kapui sumokėti pinigai nepatenka į „Kapinių priežiūros“ kasą ir nėra atspindimi ataskaitose. Apsilankius kapinėse kyla klausimas, kodėl daugėja kapų kauburėlių neseniai buvusiuose žolės lopinėliuose tarp kapų eilių ar jų pakraščiuose, pavyzdžiui, Romainių kapinėse? Juk oficialiai teigiama, kad miesto kapinės „jau užlaidotos, todėl nauji laidojimai, neturint šeimos kapo, galimi Vainatrakyje“?
Gretima Kauno savivaldybė nėra įsteigusi kapinių priežiūros įmonės. Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas paaiškino, kad rajone kiekvienos iš 25 seniūnijų seniūnas yra atsakingas už ritualinių paslaugų organizavimą ir vietos kapinių priežiūrą. Mirusiųjų artimieji patys renkasi, kuriam privatininkui patikėti surengti laidotuves ir atlikti visus reikiamus darbus kapinėse. Savivaldybė laidojimo verslu neužsiima, bet kapinių teritorijas prižiūri, kaip ir privalu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ pakankamai gerai prižiūri teritorijas, nors kai kuriose Kauno kapinėse, pavyzdžiui, II Romainių kapinėse, yra ištrupėjusių asfaltuotų takų. Ši įmonė prižiūri 25 kapines, kurių plotas yra apie 180 ha. Daug kur reikia tvarkyti reljefą ir įrengti drenažą, o tai reikalauja naujų sąnaudų.
Nepaisant to, kad praėjusiais metais „Kapinių priežiūra“ gavo 283 proc. daugiau pajamų iš medžių nupjovimo kapinėse ir 122 proc. daugiau iš laikinų prekyviečių prie kapinių tvorų suteikimo gėlių ar žvakių pardavėjams, per 2023 m. iš viso uždirbta 1,91 mln. eurų. Tačiau įmonės patirtos sąnaudos paaugo beveik 11 proc. dėl padidėjusio darbo užmokesčio, padidėjusio šiukšlių išvežimo iš kapinių ir kitų teritorijų priežiūros darbų. Grynojo pelno gauta vos 229,8 tūkst. Eur.
Ironiška, kad panašiai tiek pat Kauno mokesčių mokėtojams kainavo netikėtas „sumanymas“ pastatyti savivaldybės lėšomis obeliską milicijai – policijai. Beje, Laisvės alėjos atkarpoje, kur jis stovi, „takai” prie šio Kauno akcento irgi dar neatremontuoti, – „atsiliekama nuo grafiko“. Tačiau apie senų takų atnaujinimą kapinėse Kauno savivaldybės planuose nekalbama.
Pagal miesto tarybos projektą, kitą savaitę vietos politikai pasirengę nustatyti: „Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų įkainius“, taip pat – „nustatyti, kad Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ sandorio galiojimo laikotarpiu ne mažiau kaip 80 procentų pajamų turi gauti iš veiklos, skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti“.
Žinoma, šį sprendimą galima apskųsti teismui. Tačiau kas tuo pasinaudos? Verslininkai, siekiantys suardyti monopolį kapinėse? Ar jaunuolis, galintis pats iškasti duobę urnai giminės kape, sutaupydamas artimiesiems nemažą sumą? Net jei ir apskųs, nieko nepeš.
Kaip aiškinama politikams prieš tarybos posėdį, ką politikai nusprendžia, tą patvirtina paslaugų teikėju, tas ir tvarkosi jam patikėtoje teritorijoje.
Ar kitaip nebus?
Tarybos sprendimą lydinčiame Aiškinamajame rašte teigiama, kad kai kurie Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai „netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo…“
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ svarsto, ar daug valdančiosios daugumos iš „Vieningo Kauno“ frakcijos narių rado laiko prieš posėdį pasigilinti į šiuos „aiškinimus“? Būtų įdomu išgirsti kurio nors „vieningojo“ nuomonę posėdyje. Juolab šiuo klausimu, kuris bus sprendžiamas. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, būdama pavaldi ir atskaitinga jos administracijai, daugiau kaip 80 proc. veiklos vykdo vadovaudamasi sutartimi, kurią politikai patvirtins penkerių metų laikotarpiui.
Miesto tarybos išimtinė teisė yra nustatyti „Kapinių priežiūros“ teikiamų paslaugų kainas ir tarifus. Tai reiškia, kad teks sumokėti tiek, kiek bus nurodyta. Nes, kaip sakoma, „nė vienas nelieka nepalaidotas“. Gal ir atsirastų, kas gali palaidoti mirusį kaunietį pigiau nei savivaldybės įmonė, bet konkurentams kapinių vartai neatverti. Kauno atveju, Aiškinamajame rašte primenama: „Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, kurios pagal veiklos pobūdį priskiriamos viešųjų paslaugų teikimui, vykdymas, savo esme turi būti nepertraukiamos, geros kokybės ir prieinamos. Būtent to Kauno miesto savivaldybei ir jos gyventojams reikia, o tai užtikrinti viešojo pirkimo būdu sudarant sutartį su privačiu ūkio subjektu praktiškai yra labai sudėtinga, nes privatus ūkio subjektas gali bankrutuoti“.
Ar jei privati duobkasių firma bankrutuos, tai velionis liks nepalaidotas? Arba jei bankrutuos tie, kurie pjauna žolę, ji liks toliau žaliuoti? Keista logika, nes turinčių potencialą teikti tokias paslaugas ir pakeisti bankrutavusį „kolegą“ tikėtina Kaune lengvai atsirastų, jei nekliudytų savivaldybė, siekianti išlaikyti „frankruko biznio“ monopolį?
Kaip sakydavo klasikai, „protas duotas pateisinti emocijas“, tad cituojame Aiškinamąjį raštą toliau: „Visada egzistuoja ūkinės veiklos rizika, kurios visa apimtimi įvertinti neįmanoma nei pačiam ūkio subjektui, nei Savivaldybei. Privatus subjektas yra suinteresuotas pirmiausia pelninga ūkine veikla, todėl išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad privatus ūkio subjektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nepajėgti vykdyti priimtų sutartinių įsipareigojimų“.
Teigiama, kad savivaldybė būtų neproporcingai suvaržyta, nes netekus savo kontroliuojamo subjekto, šiuo metu visa apimtimi užtikrinančio 100 proc. vartotojų aptarnavimą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą, būtų itin pažeidžiamoje derybinėje pozicijoje ir negalėtų užtikrinti viešo intereso gatvių ir kitų plotų priežiūros srityje… Tik kodėl čia minimos gatvės?
Pasirodo, kad savivaldybės įmonė, vykdydama savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, kurios priklauso viešosioms paslaugoms, užtikrina ir prieinamumą „netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar net nuostolingas“. Tuomet kodėl savivaldybė nepasirūpina bent daugiau vietų kolumbariumuose mirusiems kauniečiams?
Ar tiesa, kad palaipsniui kai kurios Kauno kapinės dalimis bus perleistos į privačias rankas? Jei taip, tai į kieno? Kas jau pribrendo statyboms ne tik gyvųjų, bet ir „mirusiųjų miestuose“?
