Kauno savivaldybė triumfuoja prieš burlaivių asociaciją: teisinės kovos pabaiga Neptūno įlankoje
Kauno miesto savivaldybė pasiekė pergalę prieš Turistinių burlaivių savininkų asociaciją (TBSA), o tai reiškia, kad asociacijos prieplauka Kauno marių Neptūno įlankoje greitai gali pakeisti savininką. Apie tai pranešta praėjusią savaitę, kai pasirodė skelbimas apie parduodamą TBSA turtą.
Skelbime rašoma: „Parduodama Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplauka, įsikūrusi vaizdingoje Kauno marių Neptūno įlankoje. Objektą sudaro metalinis lieptas su rakinamais vartais, dvi aikštelės įrangai laikyti, plaustas su dviejų aukštų nameliu, apstatytu baldais, ir trys prieplaukos atšakos su metaliniais „pirštais“, skirtos laivams švartuoti. Prieplauka pilnai elektrifikuota, įrengta moderni vaizdo stebėjimo sistema, o prie kiekvienos laivo stovėjimo vietos įvestas vandentiekis. Dalis prieplaukos, siekianti 32 metrus, yra metalinės konstrukcijos, o 100 metrų ilgio dalis – originali, pagaminta Estijoje, su betoniniais plūdurais. Iš viso prieplaukoje galima švartuoti 82 įvairaus pločio laivus, kurių ilgis siekia 12-14 metrų. Prieplauka prie kranto pritvirtinta dviem poliais ir betoniniais inkarais, grandinėmis, įtvirtintais 10 metrų gylyje. Perspektyvų išlaikyti prieplauką esamoje vietoje nėra. Siūloma įsigyti visą įrenginį arba jo dalis. Kaina – sutartinė.“
Skelbimas iliustruotas nuotraukomis, o prie jų pridėtas komentaras: „Deja, prieš valdžią nepakovosi. Kauno savivaldybė sunaikino Turistinių burlaivių asociacijos uostelį. Ironiška, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog TBSA marina įregistruota teisėtai ir nurodė savivaldybei netrukdyti jos veiklai, savivaldybė, pasisamdžiusi vieną stipriausių advokatų kontorų Lietuvoje, žemesnės instancijos teisme sugebėjo paneigti Aukščiausiojo Teismo nutartį. TBSA pralaimėjo teismą ir turės padengti didžiules bylinėjimosi išlaidas, siekiančias apie 25 tūkst. eurų. Kadangi asociacija neturi tokių lėšų, vienintelė išeitis – bankrotas. Taip buvo panaudota neproporcinga jėga oponentui nugalėti ir savivaldybės tikslams įgyvendinti. Dieve, saugok privatų turtą!“
Šaltinis, pageidavęs likti anonimu, pridūrė: „Savivaldoje – dideli pinigai, maži putinai“.
Primename, kad naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ nėra šios „sentencijos“ autorius, tačiau remiantis įstatymu, mes turime teisę neatskleisti savo šaltinių, todėl šia teise ir pasinaudosime.
Savivaldybė, pasisamdžiusi garsią advokatų kontorą, kuri, pasak vieno iš buvusių Kauno merų, yra „brangiausia Lietuvoje“, galiausiai įveikė Turistinių burlaivių savininkų asociaciją ir prisiteisė bylinėjimosi išlaidas.
2025 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, apeliacine tvarka rašytinio proceso metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal asociacijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo.
Apygardos teismas nagrinėjo ginčo detales, atmesdamas kai kurias iš jų, pagal ieškovės (asociacijos) patikslintą ieškinį atsakovėms – Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal savivaldybės ir jos administracijos priešieškinį ieškovei.
Reikėtų prisiminti, kad prieš keletą metų pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs savivaldybei sumokėti TBSA patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ginčas dėl teisėtų lūkesčių tęsėsi, ir situacija pernai pasikeitė ne asociacijos naudai.
Skųsdama 2024 m. rugpjūčio mėn. priimtą teismo sprendimą, TBSA pateikė nemažai argumentų. Vienas iš jų teigia, kad savivaldybės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija 31 000 eurų. Asociacija teigė, kad atsakovei atstovavo net du advokatai pirmosios instancijos teisme, nors savivaldybė turi apie 30 teisės skyriaus darbuotojų, todėl samdyti advokatus nebuvo būtina.
Tačiau savivaldybės samdyti advokatai pateikė kitokius argumentus, ir Kauno apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, išsakyta 2023 m. spalio 31 d. nutartyje, dėl savivaldybės teisės samdyti advokatą. Anot nutarties, juridinis asmuo gali neturėti pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kurie jam atstovautų teisme, todėl jam gali atstovauti advokatas ar jo padėjėjas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nereiškia, kad jis privalo naudotis tik šiais vidiniais pajėgumais.
Toks „užtarimas“ leidžia savivaldybės teisės specialistams tenkintis „klerkų“ vaidmenimis, nes „savivaldai apginti“ finansinių išteklių pakanka, samdant brangiausius Lietuvos ar užsienio advokatus. Juk mokesčių mokėtojai toliau dirbs ir pildys biudžetą.
Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad kiekvienoje byloje, kai institucija samdo advokatus, teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto vidinius pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Neretai viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme.
Kadangi teismai pripažino, jog savivaldybės „vidiniai resursai“ nepakankami, Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius, vadovaujamas Rūtos Šimkaitytės-Kudarauskės, mero Visvaldo Matijošaičio apdovanotos kvalifikuotos vedėjos, negalėjo apsieiti be profesionalių advokatų pagalbos byloje su TBSA.
Teismo nutartyje teigiama, kad šioje byloje buvo keliami keli reikalavimai, pareikštas ieškinys ir priešieškinys, byla nagrinėta ilgą laiką, o sprendžiami klausimai buvo sudėtingi, kompleksinio pobūdžio, susiję su žemės ir vandens sklypų naudojimu, įrenginių teisine registracija ir pan., todėl nebūtų pagrįsta paneigti savivaldybės teisę į profesionalią advokatų pagalbą. Teismas nusprendė, kad nagrinėtos aplinkybės ir teisinių klausimų sudėtingumas leidžia taikyti maksimalius nustatytus dydžius, skaičiuojant galimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau, išnagrinėjęs savivaldybės pateiktas bylinėjimosi išlaidų sąskaitas, teismas sumažino sumą, kurią Kauno savivaldybė anksčiau prisiteisė iš TBSA.
Pasirodo, advokatai į sąskaitas įtraukė išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams. Už parengiamąjį teismo posėdį (2023-07-19) prašė 400,02 Eur, o už vėlesnius – 1600,08 Eur, 1000,05 Eur, 1412,74 Eur ir pan., iš viso – 8246,47 Eur.
Teismas priminė, kad rekomendacijų nustatyti koeficientai, padauginti iš užpraėjusio ketvirčio vidutinio šalies ūkio darbo užmokesčio, už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų surašymą nustato pakankamą apmokėjimo sumą, kuri apima ir pasiruošimą bylai, todėl papildomas pasiruošimas atskirai neturėtų būti apmokestinamas. Todėl priteista atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta 8246,47 Eur ir nustatyta 23 661,18 Eur.
Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat prašė priteisti iš Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 7660,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Galbūt jos specialistai ir jiems talkinę advokatai „pamiršo“, kad tebegalioja LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“? Ir kad pagal vieną jo punktų, rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), dauginant iš koeficiento 1,3?
Žodžiu, Kauno savivaldybė teisme užsiprašė didesnio kompensavimo nei priklauso. Todėl apygardos teismas patikslino, kad 2024 m. ketvirtą ketvirtį (spalio mėnesį), kai vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 2196,4 Eur, atitinkamai atsiliepimas į apeliacinį skundą maksimaliai gali būti apmokamas 2855,32 Eur.
Tad abi minėtos sumos buvo priteistos savivaldybės naudai, iš viso daugiau nei 26,5 tūkst. eurų.
Nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Savivaldybės biudžetinė įstaiga jau atsiuntė reikalavimą mokėti rinkliavą, skaičiuodama po 50 eurų kasdien už kiekvieno laivo įplaukimą bei išplaukimą iš prieplaukos. Tokią tvarką savo sprendimu patvirtino Kauno savivaldybės tarybos dauguma.
Politiniai sprendimai dėl rinkliavų, „adresuotų“ TBSA, auga kasdien, tarsi asociacijos narių laivai kasdien iš naujo priplaukia prie kranto, nors jie jau daugybę metų „gyvena“ įlankoje.
Situacija tokia, kad TBSA gauti leidimai, sutikimai ir derinimai su valstybės tarnautojais iš Susisiekimo ministerijos, savivaldybės ir kitų institucijų teisiškai neturi galios. Keista, kad Kauno miesto savivaldybė iki šiol neapskundė nė vieno iš tų derinimų ir nė vienas jų nebuvo pripažintas negaliojančiu.
Kauno marių vandenyje plūduriuojančios teisybės paieškos baigėsi ne savivaldybės pergale.
Apygardos teismo nutartyje skelbiama, kad ieškovės prieplaukos įregistruotos kaip kilnojamieji daiktai, todėl jų registracijai neturi reikšmės aplinkybė, ar jie sujungti su sausumos ar vandens žemės sklypu. Šių daiktų registracija nesusieja pačių daiktų su vieta, kurioje jie gali būti laikomi. Priimtas teismo sprendimas nedaro įtakos ieškovės daiktų registracijai.
Teismas pažymėjo, kad asmenų, kurie neturėjo teisės spręsti dėl valstybinės žemės perdavimo ieškovei, sutikimai negali būti laikomi „lūkesčiu“, kad ji valstybiniu žemės sklypu naudojasi teisėtai, o juolab „lūkesčiu“ tuo pačiu pagrindu valstybiniu žemės sklypu naudotis nuolat ir neatlygintinai TBSA narių reikmėms ateityje.
Asociacija prašė Kauno apygardos teismą prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2024 m. spalio 2 d. Kauno savivaldybės administracijos įsakymą dėl patikslinto detaliojo plano R. Kalantos g. 130, Kaune, patvirtinimo, 2024 m. lapkričio 3 d. ieškovės prašymą atsakovei dėl taikaus susitarimo ir atsakovės atsisakymą tartis, 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovės skundą Regionų administraciniam teismui dėl detaliojo plano panaikinimo, 2024 m. lapkričio 11 d. teismo nutartį priimti šį skundą nagrinėti teisme, 2024 m. gruodžio 2 d. susirašinėjimą patvirtinančius įrodymus ir 2024 m. gruodžio 3 d. prašymą atsakovei dėl vandens teritorijos naudojimo.
Asociacija nurodė, kad savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane nebuvo atsižvelgta į asociacijos prieplaukas ir jų vietą. TBSA apskundė parengtą detalųjį planą, ir dėl jo teisėtumo buvo užvesta byla Regionų administraciniame teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus įrodymus, nes jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Savivaldybė atmetė asociacijos prašymus dėl jos T raidės formos prieplaukų palikimo Neptūno įlankoje ar naujos vietos joms suteikimo Kauno marių pakrantėje. Konkurentams vietos įlankoje nėra. Tai įvertinę, asociacijos nariai tariasi tapti klientais savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“, renkančios mokesčius iš mariose plaukiojančių laivų savininkų.
Savivaldybei atsisakant taikaus sutarimo, TBSA atstovams teks naudotis ne savo lėšomis sukurta infrastruktūra, bet tuo, ką miesto valdžia pastatė Kauno marių krante, įsisavindama daugiau nei milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų biudžeto.
Šią savaitę naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ paklausė Turistinių burlaivių asociacijos vadovo Edvino Paškevičiaus, ar asociacija dar ieškos teisybės teisme. Jis atsakė:
„Nematome prasmės. Prieš porą savaičių atsiėmėme skundą iš Regionų administracinio teismo, nors turime nemažai įrodymų, kad savivaldybės užsakytas teritorijos prie marių detalusis planas nėra tikslus. Bylą laimėtume, bet jau išleidome nemažai asmeninių lėšų ginčuose su Kauno miesto savivaldybe. Išsiparduodame ir skirstomės. Toliau bylinėtis neturime nei pinigų, nei sveikatos.“
