Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo skyriui galės vadovauti ne tik architektas, bet ir vadybininkas. Savivaldybėje įvyko pokyčiai, kurie atveria duris platesniam kandidatų ratui. Šis sprendimas kelia klausimų dėl kompetencijos ir ateities miesto planavimo vizijos. Kokios priežastys paskatino tokius pokyčius ir kaip tai paveiks Kauno miesto architektūrą? Panagrinėkime.
Po to, kai be didelio triukšmo buvo paskirtas miesto vyriausiasis architektas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą pakeisti Miesto ir planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Šis pakeitimas reiškia, kad skyriui dabar gali vadovauti asmuo, kuris nebūtinai turi būti baigęs architektūros studijas.
Dar balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakoreguotas Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas. Pasikeitus aprašymui, atitinkamai pasikeitė ir reikalavimai skyriaus vedėjui, o šiuo metu kaip tik vyksta naujo skyriaus vedėjo paieška.
Šiuo metu skyriaus vedėjo pareigas laikinai eina Nerijus Valatkevičius, kuris yra ilgametis šio skyriaus darbuotojas ir neoficialiai ėjo vyriausiojo miesto architekto pareigas.
Apie N. Valatkevičiaus pareigų pasikeitimus paaiškėjo balandžio 15 d. vykusio tarybos posėdžio metu. Tarybos narė Andrijana Filinaitė uždavė klausimą ir paaiškėjo, kad nuo šiol vyriausiojo architekto pareigas eina administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Be to, rašant šią publikaciją paaiškėjo dar viena naujiena – balandžio 29 d. pasirašytas įsakymas, kuriuo nuspręsta panaikinti senus skyrius ir sukurti naujus. Šie pokyčiai įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.
Administracijos direktoriaus Tado Metelionio pasirašytu įsakymu panaikinamos visos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pareigybės: skyriaus vedėjo, patarėjo, taip pat visų poskyrių – administravimo, architektūros, statybos dokumentų, teritorijų planavimo, urbanistikos – vadovų ir specialistų etatai. Iš viso panaikinama daugiau nei 30 pareigybių, tarp jų – 5 poskyrių vedėjų, 27 vyriausiųjų ir A2 lygio specialistų.
Vietoje to įsteigiamas naujas Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius. Jame bus atkurtos dauguma senųjų funkcijų: formuojami administravimo, architektūros, statybos dokumentų, teritorijų planavimo, urbanistikos ir kultūros paveldo poskyriai.
Neoficialiais duomenimis, naujai suformuoto Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pareigos gali atitekti šiuo metu paveldosaugos srityje dirbančiam Sauliui Rimui, tačiau jis portalui teigė, kad kol kas nėra gavęs pasiūlymo vadovauti naujam skyriui.
Kaip praneša portalas „Kas vyksta Kaune“, senajam skyriui galės vadovauti ir vadybininkas. Portalas palygino senąjį skyriaus vedėjo aprašymą su naujuoju. Tai padaryti nebuvo lengva, nes savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje senasis dokumentas nebebuvo prieinamas. Tačiau galiausiai savivaldybės atstovai per kelias savaites dokumentą atrado ir perdavė portalo redakcijai.
Akivaizdu, kad naujuoju dokumentu skyriaus vedėjo vaidmuo keisis iš esmės – iš miesto ir planavimo skyriaus vedėjo atimtos net ir tokios svarbios atsakomybės, kaip statybos leidimų išdavimas.
Šis pokytis nestebina, nes portalo žiniomis, mero nemalonę tiek N. Valatkevičius, tiek anksčiau pasitraukusi architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė galėjo užsitarnauti todėl, kad nenorėjo išduoti statybos leidimų abejotiniems objektams Kauno mieste, kurių leidimais asmeniškai rūpinosi įtakingi asmenys savivaldybėje.
Panaikintos ir kelios kitos funkcijos – nuo šiol vyr. architektas nebeturės tvirtinti specialiųjų reikalavimų, pirmininkauti Teritorijų planavimo komisijai. Kas atliks šias funkcijas – kol kas neaišku, tačiau galbūt jos atiteks naujai steigiamam Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriui. Kol kas Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pareigybių aprašymas dar nėra parengtas.
Susiaurinta ir veiklos sritis. Anksčiau pareigybės veiklos aprašyme buvo numatyta ne tik sprendimų priėmimas, bet ir jų įgyvendinimas, veiklos planavimas, priežiūra bei kontrolė. Naujoje versijoje liko tik administracinių sprendimų priėmimas ir paslaugų teikimas.
Vienas svarbiausių pokyčių – naujasis skyriaus vedėjas nebūtinai turės būti architektas ar urbanistas. Pagal naująjį aprašymą, kandidatuoti bus galima ir baigusiems paveldo studijas ar vadybą. Tai potencialiai plečia kandidatų ratą, bet kartu kelia klausimų dėl specifinių architektūrinių žinių būtinybės. Galiausiai, aprašyme pakeistos ir reikalaujamos kompetencijos. Analizės ir pagrindimo kompetencija buvo pakelta į aukštesnį (5) lygį, o Veiklos planavimo kompetencija sumažinta nuo 5 iki 4 lygio.
Savivaldybės paaiškinimas. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kreipėsi į savivaldybę, norėdami išsiaiškinti, kodėl prireikė pakeisti iki šiol galiojusį pareigybės aprašymą. Iš viso buvo užduoti šeši klausimai, taip pat klausta, kas nuo šiol bus atsakingas už statybos leidimų dokumentų išdavimą ir vadovavimą Teritorijų planavimo komisijai.
Į šiuos klausimus vienu ilgu komentaru atsakė Kauno savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Kvedaravičienė. Pirmiausia J. Kvedaravičienė pateiktame atsakyme nurodo, jog pagal LR vietos savivaldos 34 straipsnio 6 dalį, „savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje ir kt.“
Taip pat, administracijos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl struktūrinių padalinių nuostatų ar valstybės tarnautojų ir/ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo. Toliau atsakyme dėstoma, jog anksčiau vyriausiojo architekto pareigos paprasčiausiai apėmė per daug funkcijų, esą su laiku tos funkcijos tapo perteklinės.
„Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto funkcijos perduodamos vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui dėl organizacinio būtinumo atsižvelgiant į tai, kad Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigybės aprašyme buvo nurodytos itin plačios apimties funkcijos, t. y. į ją buvo įtrauktos tiek Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo, tiek savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijos. Įvertinus pareigybei priskirtų funkcijų apimtis bei tai, kad Kauno mieste vykdomų statybos projektų skaičius nuosekliai didėja, buvo nuspręsta vyriausiojo architekto funkcijas atskirti nuo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme įvardintų funkcijų ir jas priskirti vykdyti Administracijos direktoriaus pavaduotojui, o Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pareigybei paliekant skyriaus darbo organizavimo bei specialistų atliekamų funkcijų kontrolę“, – nurodė J. Kvedaravičienė.
Kai kurie šaltiniai portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog skyriai savivaldybėje dažnai būdavo išardomi tada, kai skyriaus vedėjas užsitarnaudavo mero nemalonę, tačiau nenorėdavo pasitraukti pats. Visgi pateiktame atsakyme J. Kvedaravičienė teigė, jog jokių asmeniškumų šiuose sprendimuose nėra, tačiau savivaldybės koridoriuose sklandančios žinios byloja ką kitą.
„Kauno miesto savivaldybės administracija yra suinteresuota sklandžiu tiek Miesto planavimo ir architektūros skyriaus, tiek visų kitų skyrių darbu ir pavestų funkcijų įgyvendinimu, todėl visi priimami sprendimai yra susiję išskirtinai su tinkamu darbo organizavimu“, – teigė savivaldybės darbuotoja.
J. Kvedaravičienė paaiškino ir sprendimą į pareigybės aprašymą įtraukti paveldo ir vadybos studijas. Esą naujojo skyriaus funkcijos bus labai susijusios su paveldu, tad gali prireikti ir tokio pobūdžio žinių.
„Pažymėtina, kad Kultūros paveldo skyriaus vykdomos funkcijos siekiant užtikrinti savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybą, atgaivinti Kauno mieste esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą bei jį pritaikyti visuomenės poreikiams, atskleidžiant paveldo vertingąsias savybes ir sudarant galimybę jį pažinti, dažnai yra betarpiškai susijusius su Miesto plėtros ir architektūros skyriaus vykdomomis funkcijomis teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos dokumentų išdavimo srityse, todėl aukščiau minėtam pareigybės aprašyme įtrauktos trys studijų kryptys: architektūra, paveldo studijos ir vadyba, bei nurodyta darbo patirtis urbanistikos ar architektūros srityje“, – paaiškino J. Kvedaravičienė.
Nors pateiktas komentaras yra itin didelės apimties, taip ir liko neaišku, kas nuo šiol bus atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir komisijų vadovavimo funkcijas. Kaip teigia portalas, tapo įprasta, kad Kauno savivaldybė į pateiktus klausimus atsako selektyviai ir aptakiai.
Prieš kelias savaites „Kauno klinikose“ vykusio pristatymo metu „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas paklausė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio apie neseniai pakeistą skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Tačiau sulaukęs šio klausimo, meras atsakė, jog šis klausimas neturėtų būti adresuotas jam.
„Jūs gal direktoriui užduokite tuos klausimus. Aš esu miesto meras, jeigu jūs teisingai skaitote pareigybes, mano funkcijos yra visai kitokios“, – replikavo V. Matijošaitis.
Visgi meras tikina, jog naujasis skyriaus vedėjas bus architektas. „Be abejo, bus architektas, turi būti architektas“, – tikino meras.
