Kauno pavasario mugė, tradiciškai vykstanti Laisvės alėjoje, šiemet sulaukė ne tik amatininkų ir miestiečių dėmesio, bet ir aistringų diskusijų dėl konkurso skaidrumo bei finansinių operacijų. Pirmą kartą mugės dalyviai prabilo apie nuoskaudas, susijusias su griežtėjančiomis dalyvavimo sąlygomis, didėjančiomis kainomis ir reikalavimu patiems pasirūpinti lankytojų pramogomis. Šie klausimai iškilo artėjant balandžio 11-13 dienomis vyksiančiai mugei.
**Ar dalyvių mokesčių pakanka?**
Laisvės alėja – viena iš nedaugelio Kauno vietų, kur mugės organizavimą inicijuoja savivaldybė. Ji skelbia konkursą, kuriuo siekiama atrinkti organizatorių, atsakingą už erdvės paruošimą, apsaugą, programą ir tvarką po renginio. Tačiau šįkart amatininkai ir kavinių savininkai abejoja konkurso skaidrumu.
„Po rudenį vykusios mugės mums kilo daug klausimų, tačiau tuomet susitaikėme su situacija. Tačiau paskelbus apie pavasario mugę ir dalyvavimo sąlygas, supratome, kad kažkas nori iš mūsų neteisėtai pasipelnyti“, – teigė vienas iš maitinimo paslaugų teikėjų, pageidavęs anonimiškumo, baimindamasis tapti nepageidaujamu kituose miesto renginiuose.
Keli kiti pašnekovai taip pat patvirtino, kad savivaldybių inicijuojamose mugėse toleruojama, o kartais net skatinama neteisėta veikla, susijusi su mokesčiais už dalyvavimą. Pasak jų, egzistuoja oficialūs ir realūs mokesčiai, o renginio organizatoriai turi užtikrinti tvarką, programą, elektrą ir kitus svarbius dalykus. Tačiau kaip kiekvienam punktui bus skiriamos lėšos, dažnai nedetalizuojama.
„Valdininkai mano, kad dalyvių mokesčių turėtų pakakti viskam. Todėl atsakingi už projekto įgyvendinimą reikiamą sumą susirenka įvairiais, dažnai dviprasmiškais būdais. Savivaldybės apie tai žino ir nesikiša – valdininkai toleruoja „juodąją buhalteriją““, – teigė mugės dalyviai. Jie tvirtino, kad ne kartą norėjo pranešti apie ydingą mugių organizavimo tvarką, tačiau nedrįso, bijodami prarasti vietas mugėse, kurios daugeliui yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
**Koncertus finansuoja ne miestas?**
Pašnekovų teigimu, nesusidūrusiems su tokio pobūdžio renginiais sunku suprasti, kaip viskas vyksta ir kur gali kilti problemos. Vienas iš mugės organizatoriaus parinkimo kriterijų konkursuose – siūloma pramoginė programa. Kuo ji patrauklesnė valdininkams, tuo daugiau galimybių laimėti atranką.
„Kadangi lėšų šou daliai miestas neskiria, už koncertus sumoka maitinimo paslaugas teikiantieji. Ši neoficiali parama kartais surenkama grynais, neišduodant jokio dokumento, o kartais įtraukiama į sąskaitas kaip kitos išlaidos. Bet, ar tapę renginio rėmėjais, neturime tam tikrų teisių? Pavyzdžiui, turėti savo palapines su reklama, būti viešinami visoje su muge susijusioje reklaminėje medžiagoje? Miestiečiai turėtų žinoti, kad koncertai – ne savivaldybės ar mugės organizatoriaus, o smulkiojo verslo dovana“, – sakė kalbinti kavinių savininkai.
Jie pastebėjo, kad per metus gerokai pasikeitė su prekybos vieta susiję mokesčiai. Rodydami iš organizatorių gautas sąskaitas, jie atkreipė dėmesį į kainų skirtumą, išaugusį du, o kartais ir tris kartus. Mugės dalyviai sumoka konkurse numatytą mokestį už prekybos vietą bei pačią galimybę prekiauti, įvažiavimą į saugotiną teritoriją, apsaugą.
„Rudenį konkursą laimėjo organizatorius, kurio pasiūlyta kainą už vieną kvadratinį metrą prekybos ploto buvo maždaug trečdaliu mažesnė. Tačiau, deja, sąskaitas gavome dvigubai didesnes. Sumokėjome ko prašė, nes nenorėjome konfliktuoti ir prarasti uždarbio“, – nuoskaudomis dalinosi pašnekovai.
Jų nuomone, jei organizatoriams stinga lėšų būtinosioms išlaidoms, programoms ir uždarbiui, apie tai turėtų būti informuojamos savivaldybės, o ne renkami papildomi mokesčiai iš smulkiųjų verslininkų.
„O jei prašoma paremti mugę, tuomet procedūros turėtų būti atliekamos teisėtai, su rėmėjams tenkančiomis privilegijomis. Mes sutiktume su daugeliu dalykų, bet viskas turėtų vykti skaidriai – juk valdininkai turėtų mokėti skaičiuoti ir suprasti, kad „galas su galu“ nesueina. Ar tikrai niekas nesupranta, kas vyksta tiesiai po Kauno savivaldybės langais?“, – stebisi mugių dalyviai.
**Abejonės dėl konkurso**
Abejones dėl pavasario mugės organizatorių parinkimo konkurso išsakė ir jame dalyvavusio VšĮ „Sukurta LT“ atstovai. Ši organizacija Laisvės alėjoje yra surengusi 13 mugių. Praėjusį rudenį VšĮ „Sukurta LT“ pasiūlė per aukštą prekybos vietos nuomos kainą, todėl pergalė konkurse teko konkurentams iš Klaipėdos – UAB „Mugių centras“.
„Kodėl šįkart konkurso nelaimėjome, nėra aišku. Mūsų pasiūlyta kaina buvo mažiausia, išpildėme ir visas kitas įprastas sąlygas“, – sako VšĮ „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.
Prie mugių organizavimo prisidedanti Jūratė Savukynienė pasakojo, jog, neoficialiais duomenimis, pavasario mugę rengti UAB „Mugių centrui“ buvo patikėta dėl pasiūlymo užtikrinti, jog visos palapinės renginyje bus baltos spalvos ir jo metu prekybininkai elgsis tvariai – nenaudos plastiko. Be to, kalbama, jog valdininkų komisijai labiau patiko klaipėdiečių pasiūlyta pramoginė programa.
Abu pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, jog Kauno miesto savivaldybė, skelbdama konkurso sąlygas, vieno iš esminių kriterijų reikalavimą supaprastino – buvo nurodoma, jog dalyviai turi turėti patirties rengiant muges, kuriose dalyvauja ne mažiau 200 dalyvių.
„Kažkada šis skaičius buvo 100 didesnis. O tai, kad kriterijus buvo reikšmingai sumažintas, kelia dvejonių dėl konkurso objektyvumo. Gal pirmiausia jį reikėjo paskelbti laikantis aukštesnių standartų ir tik tuomet, jei jis neįvyktų, mažinti reikalavimus? O ne atvirkščiai – juos supaprastinti nė nepabandžius“, – mintimis pasidalino J. Savukynienė.
Anot pašnekovės, pagrindinės miestų mugės yra renginiai, pritraukiantys 500 – 700 dalyvių bei dešimtis tūkstančių lankytojų, todėl juos organizuojant patirtis yra būtina. Ji stebėjosi ir tuo, kad kaip reikšmingą rinkos dalyvį save pristatantis UAB „Mugių centras“ iki praėjusių metų rudens didžiausiuose šalies miestuose nebuvo rengęs nė vienos grandiozinės mugės.
„Klaipėdoje ir kitur pajūryje yra reikšmingų renginių, tokių, kaip Jūros šventė, bet vietoje veikiančiai organizacijai jie, mūsų duomenimis, kažkodėl nėra patikimi“, – dvejonėmis dalinosi J. Savukynienė.
Kaune veikiančios VšĮ „Sukurta LT“ atstovai nurodo, jog sutartyse su prekeiviais būdavo numatyta, jog jie turi įrengti tik baltas palapines. Taip pat užtikrinti darbo vietos švarą.
„Šių metų konkurso nugalėtojo parengtas mugės planas niekuo nesiskiria kaip ir kitų organizatorių, scenos pastatymas, palapinių išdėstymas, net numeracija paimta iš ankstesnių renginių. Todėl iš tiesų sunku suprasti, kas iš tiesų lėmė pirmąją vietą konkurse“, – sako pašnekovai.
**Organizatoriai gina skaidrumą**
Pavasario mugę Kaune rengsiančio UAB „Mugių centras“ direktorė Rita Budginienė patikino, kad jos atstovaujamai įmonei patirties organizuojant tokio pobūdžio renginius užtenka. Ji bendrovę įvardino kaip didžiausią mugių organizatorių Lietuvoje, kuriam Kauno miesto savivaldybės palengvintos sąlygos nebuvo svarbus kriterijus.
„Manau, kad ne dėl to laimėjome konkursą. Visose mūsų mugėse dalyvauja daugiau nei 200 dalyvių. Konkurso organizatoriai tik paskelbia nugalėtojus ir nedetalizuoja, kodėl buvo padarytas toks pasirinkimas, todėl reikėtų klausti Kauno savivaldybės. Vertina didelė komisija, tai rimčiausias konkursas, kuriam reikia gerai pasiruošti. Mes, matyt, tai padarėme“, – sakė R. Budginienė.
Ji papasakojo, jog visa mugės teritorija yra suskirstyta zonomis. Viena iš jų skirta ir neįgaliems asmenims, norintiems prekiauti savo dirbiniais. Paslauga tokiu atveju yra neapmokestinama, tačiau kol kas galimybe susidomėjo tik nedidelis skaičius specialių poreikių turinčių dalyvių.
Kadangi mugė, pasak R. Budginienės, šįmet yra tvari, visoje Laisvės alėjoje bus pasirūpinta atliekų rūšiavimu.
Renginio organizatoriai, anot jos, užtikrins ir nemokamą teritorijos apsaugą.
„Savivaldybė mums neišduoda leidimo, kol neparodome visų sutarčių“, – sako R. Budginienė.
Ji pripažino, kad, kadangi organizatoriai mugės metu turi daug įsipareigojimų, dalį jų savanoriškai padengia šventėje dirbančios maitinimo įstaigos. Kadangi uždaroji akcinė bendrovė negali gauti paramos, iš dalyvių konkurso sąlygose nenurodytos pajamos sąskaitose faktūrose yra įvardinamos kaip „kitos paslaugos“.
„Šitas klausimas su dalyviais yra suderintas. Jie su tuo sutinka. Tai vyksta visoje Lietuvoje – per visas šventes kavinės yra rėmėjai. Tai yra normali praktika. Jeigu mes būtume tokie, kaip kiti organizatoriai, kitų išlaidų sąskaitose galėtume nerodyti ir jokių klausimų tuomet nekiltų“, – paaiškina pašnekovė, užsimindama apie miestų renginiuose įsigalėjusį neoficialų atsiskaitymą grynais pinigais.
Ji patikina, jog UAB „Mugių centro“ veikla yra skaidri, o įmonės organizuojamose mugėse vietos rezervuojamos per dešimt minučių. Anot R. Budginienės, organizacinės išlaidos yra didelės, nes įmonėje įdarbintas ne vienas darbuotojas, gaunantis oficialų, rinkos tendencijas atitinkantį atlyginimą. Lėšų reikia ir renginio reklamai, vietai tinkamai paruošti, elektrai, pramogų erdvei įrengti, programai.
„Pas mus dirba šeši žmonės, bet didelę mugę aptarnauja daugiau personalo“, – sako pašnekovė.
**Savivaldybė tikina, kad skundų nebuvo**
Konkursas apie ieškomą pavasario mugės Laisvės alėjoje organizatorių buvo paskelbtas 2025 m. sausio 13 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt skiltyje „Svarbios naujienos“ ir Kauno miesto savivaldybės socialiniame tinkle „Facebook“.
Paraiškų teikimo terminas – nuo sausio 13 d. iki vasario 3 d. Konkurse dalyvavo keturi dalyviai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiųstame paaiškinime pažymima, kad pavasario ir rudens mugių organizatorių parinkimo konkurso komisija, vertindama konkurso dalyvių paraiškas, vadovaujasi tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu: jo 19 punkte nurodyti paraiškos vertinimo kriterijai, o 20 punkte – kaip apskaičiuojami vertinimo balai.
Kriterijai yra trys – mugės mokestis, patirtis organizuojant dideles muges ir išsamus planas.
„Sąlyga, numatanti reikalavimą dėl patirties organizuojant muges, turinčias ne mažesnį nei 100 dalyvių skaičių, pakeista prieš daugiau nei du metus minėtame tvarkos apraše, norint, kad konkursuose dalyvautų daugiau dalyvių“, – paaiškina Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Anot jos, kalbant apie tvarumą, Kauno miesto savivaldybėje vadovaujamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-1375 „Dėl vienkartinio plastiko naudojimo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis, kurios galioja ir renginių organizatoriams.
„Konkurso laimėtojas Savivaldybei už mugės organizavimą pinigų nemoka. Aprašo p. 281 yra nurodyta: „Jei konkurso laimėtojas neįvykdo paraiškoje pateiktų įsipareigojimų dėl mugės organizavimo ar įvykdo tik iš dalies arba neįvykdo mugės organizatoriaus įsipareigojimų, nurodytų apraše, jam vienus metus po organizuotos mugės komisijos sprendimu neleidžiama dalyvauti konkurse.“ Piniginių baudų nenumatyta“, – rašoma savivaldybės atsiųstame atsakyme.
Kauno miesto savivaldybė tvirtina po praėjusių metų rudens mugės oficialių skundų dėl per didelių, konkurso sąlygas neatitinkančių sąskaitų negavusi.
Valdininkų atsiųstame dokumente konstatuojama, kad paraiškoje konkurso dalyviai pateikia vienkartinio mokesčio dydį už 1 kv. m. užimamo prekybos ar paslaugų teikimo ploto vieną mugės dieną, o šio mokesčio dydžiai skirtingose prekybos zonose gali būti skirtingi. Į mokestį, mokamą mugės prekiautojų už mugės organizatoriaus paslaugas, neįskaičiuojama: vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, mokestis už prekybos leidimą bei elektros tiekimą.
**Kaziuko mugė – Nemuno saloje**
Primename, kad prieš pavasario mugę Kaune vyks Kaziuko mugė, kurią kasmet organizuoja ŽŪK „Šeimos ūkis“. Pastaroji taip pat vykdavo Laisvės alėjoje, tačiau kelerius metus organizuojama Nemuno saloje.
Mugei vykstant Nemuno saloje, vieta derinama tik su „Žalgirio“ arena, ne savivaldybe. Leidimo ir Kauno miesto savivaldos norint ten organizuoti tokį renginį nereikia – atitinkamai nėra ir laiko rėmų, kada jis turi įvykti.
„Kol buvo galimybė tai daryti viešose vietose be jokio konkurso, prekybininkai įsikurdavo Laisvės alėjoje. Tačiau tarybai nustačius, kad šiose vietose mugės vyksta tik dukart per metus, o organizatorius parenkamas konkurso būdu, Kazimiero mugės rengėjams laimėti nepavyko ir jie ėmė ieškoti alternatyvių būdų mugei realizuoti“, – portalui seniau pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė.
Šiemet Kaziuko mugė prie „Žalgirio“ arenos vyks kovo 28, 29, 30 dienomis.
