Kauno miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje spręs dėl dar 19 statinių įtraukimo į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šis sąrašas, galiojantis nuo 2020 metų (remiantis 2019 m. tarybos sprendimu), numato didesnį nekilnojamojo turto mokestį (3 proc.) sąraše esančių pastatų savininkams, lyginant su standartiniu 0,7 proc. tarifu. Tokia priemonė taikoma siekiant paskatinti savininkus pasirūpinti savo turtu. Abu tarifai bus taikomi ir apskaičiuojant mokesčius už 2024 metus.
Sonata Šėlienė, savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja, paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, savivaldybės taryba nustato mokesčio tarifą, galiojantį nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. Šis tarifas gali svyruoti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Kauno miesto savivaldybė jau daugelį metų taiko didesnį nei minimalus (0,2 procentinio punkto) NT mokesčio tarifą tiems savininkams, kurie tinkamai prižiūri savo pastatus.
„Tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą (pavyzdžiui, apleistas ar neprižiūrimas turtas, keliantis pavojų žmonių sveikatai), teisinį statusą (pvz., kultūros vertybės, architektūros paminklai), technines savybes, priežiūros būklę, mokesčių mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą, socialinę padėtį) ar vietą savivaldybės teritorijoje (atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus)“, – teigia Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus specialistai.
Sąrašas nuolat kinta – tai trumpėja, tai ilgėja. Kai savininkai imasi renovacijos darbų arba pasikeičia turto savininkai, pastatas išbraukiamas iš sąrašo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai objektai iš sąrašo išnyksta po teisminių ginčų.
Pirmiausia seniūnijų specialistai apžiūri turtą ir įvertina jo būklę. Vėliau savo nuomonę išsako savivaldybės atstovai, o galutinį sprendimą priima Kauno miesto taryba, kuriai pateikiamas savivaldybės administracijos sudarytas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė S. Šėlienė, šiuo metu sąraše yra 176 apleisti objektai. Siūloma į 2024 metų papildomą sąrašą įtraukti dar 19 pastatų, priklausančių 15 juridinių ir fizinių asmenų.
„Sprendimo projektu siūloma patvirtinti 2024 metų Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų administruoti nekilnojamojo turto mokestį už 2024 metus. Patvirtinus šį projektą, padidėtų biudžeto pajamos ir būtų paskatinti apleisto NT savininkai greičiau pradėti tvarkybos darbus“, – sakė S. Šėlienė.
**Namas Vytauto pr. 2 – liūdna miesto vizitinė kortelė**
Vienas iš pastatų, jau ilgą laiką darkančių Kauno vaizdą, yra namas Vytauto pr. 1, esantis prie pat Geležinkelio stoties. Anksčiau čia veikė Geležinkeliečių poliklinika. Nors atkūrus nepriklausomybę sveikatos priežiūros objektai nebuvo grąžinami buvusiems savininkams, šis pastatas su priestatu (pastatytu jau po karo kaip sovietų kariuomenės kontrolinis punktas) tapo Izraelyje gyvenančio piliečio nuosavybe.
Kadangi savininkas nerodė jokio susidomėjimo turto priežiūra, jis ėjo iš rankų į rankas. Tačiau situacija nesikeitė, net ir keičiantis savininkams, kurie tik apdengdavo tinklais riūvančius balkonus ir retkarčiais šalindavo ant stogo augančius medelius.
Padėtis nepagerėjo ir pastatui perėjus UAB „Irec Baltic“ nuosavybėn. Prieš ketverius metus buvo kalbama apie dviejų Vytauto pr. pradžioje stovinčių pastatų renovaciją, tačiau tik vieno, 2-ojo, savininkai įvykdė įsipareigojimus, ir jų namas nebebuvo laikomas miesto vizualine tarša.
S. Šėlienė pripažino, kad jai taip pat apmaudu matyti tokį vaizdą, ypač dabar, kai Kaunas šventiškai pasipuošęs ir tūkstančiai lempučių žybsi gatvėse, įskaitant ir Vytauto prospektą.
**Kas tie „Irec Baltic“?**
„Rekvizitai.vz.lt“ duomenimis, sostinėje įsikūrusi bendrovė užsiima statybų verslu ir turi 15 apdraustų darbuotojų (vidutinis atlyginimas spalį – 4 674,48 Eur). Nors pernai įmonė gavo 3,42 mln. Eur pajamų, patyrė nedidelį – 4,17 tūkst. Eur – nuostolį. Tikimasi, kad šie metai bus sėkmingesni.
Įmonė veikia 16 metų ir nuo 2011 m. gegužės dalyvavo 15-oje bylų kaip ieškovė, atsakovė ar trečiasis asmuo. „Sąraše pateikiamos tik tos bylos, kurios buvo skelbiamos viešai, tik civilinės Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardos teismų bylos (duomenų šaltinis INFOLEX)“, – teigiama „rekvizitai.lt“.
Bandant susisiekti su įmonės vadovu Šarūnu Breive, paaiškėjo, kad jis serga ir jo nėra darbe. Išdėsčius žurnalistę dominančią informaciją apie apleistą nekilnojamąjį turtą, buvo pasiūlyta klausimus atsiųsti internetu, kad direktorius galėtų su jais susipažinti namuose.
Savivaldybėje sužinojus, kad namas ne vienerius metus yra apleisto turto sąraše, vadovui buvo užduoti trys klausimai: „Ar nesate skolingi už mokestį? Kada konkrečiai imsitės namo renovacijos? Ar ruošiatės vėl pasiūlyti pastatą rinkai tokį, koks jis yra dabar?“
Nesulaukus atsakymų, Šarūnui Breivei buvo palinkėta greičiau pasveikti ir pažadėta tema apie pastato Vytauto pr. 1 dabartį bei perspektyvą pratęsti, kai tik jis pateiks savo nuomonę.
**Nauji nariai sąraše**
Baigiantis 2024-iesiems, į Kauno miesto savivaldybės sudarytą Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą papildomai įrašomi devyniolika nekilnojamojo turto objektų, priklausančių fiziniams bei juridiniams asmenims.
Pastatų, kurių jie tinkamai neprižiūri, yra mažiau nei 19, nes viename name keli savininkai gali turėti atskiras patalpas nuosavybės teise. Tačiau namu rūpintis privalo visi bendrasavininkiai, proporcingai turimo NT dydžiui. Patekus namui į sąrašą, visiems uždedama vienoda – 3 proc. dydžio NT mokesčio našta.
Šįsyk išsiskiria pastatas Savanorių pr. 5, esantis Žaliakalnio papėdėje, prie Senamiesčio ribos. Trijų patalpų, kuriose anksčiau veikė parduotuvė, savininkė yra Šv. Jurgio odontologijos klinika, turinti apie 10 apdraustų darbuotojų. „Rekvizitai.vz.lt“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis čia siekia pusantro tūkstančio eurų (neatskaičiavus mokesčių). Per 2023-uosius suteikta pajamų už 284 942 eurus, o grynojo pelno gauta šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Likę turto vienetai tame pačiame name priklauso gyventojams – fiziniams asmenims. Kai kurie iš jų bylinėjosi su odontologais, tačiau teismas priėmė pastariesiems palankų sprendimą.
Gyventojams buvo priteista sumokėti Šv. Jurgio odontologijos klinikai jos patirtas teismo išlaidas. Vienoje iš teismo nutarčių teigiama, kadangi klinika turi atskirą įėjimą į patalpas, jai nereikalingas kitų namo gyventojų sutikimas keičiant paskirtį iš prekybos patalpų į gydymo veiklą. Tai patvirtina faktas, kad klinika nuo 2021 m. vykdo odontologijos veiklą ginčo patalpose. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė siekia užsiimti ir kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, neturi įtakos reikalavimo pakeisti patalpų paskirtį nagrinėjimui. Atsakovai jokių reikalavimų ieškovei nereiškė dėl stogo remonto ar automobilių aikštelės naudojimo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Jie pripažino faktą, kad pasikeitus teisės normoms, ieškovės sutikimas nereikalingas, nes ji turi atskirą patekimą į odontologijos kliniką ir yra parengusi negyvenamųjų patalpų – parduotuvės paskirties keitimo projektą, su kuriuo atsakovai yra susipažinę.
Akivaizdu, kad iki gražaus pastato bendraturčių sugyvenimo dar gali praeiti nemažai laiko. Abejotina, ar oficialus pastato Savanorių pr. 5 pripažinimas apleistu bei dėl to padidėję NT mokesčiai padės sutrumpinti šį procesą, nes vis tiek teks bendrai pasirūpinti savo nekilnojamuoju turtu.
