Kauno miesto savivaldybė neprisiima atsakomybės dėl teismo sprendimo nugriauti daugiabutį Č. Sasnausko gatvėje ir dar nesiaiškino, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams. Ši istorija iškilo į viešumą po to, kai „Kas vyksta Kaune“ šių metų pradžioje aprašė savivaldybės leidimu Žaliakalnyje išdygusį trijų aukštų pastatą, kurio likimas paženklintas teismo nutartimi nugriauti 21 butą. Naujienų portalas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su klausimais, tačiau gauti atsakymai atskleidė, kad svarbūs klausimai, aktualūs visuomenei, liko be deramo dėmesio.
„Kas vyksta Kaune“ klausė:
1. Kodėl nebuvo pastebėta, kad projektas neatitinka patvirtintų sąlygų, ir kokios priemonės bus įdiegtos, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų kaip Č. Sasnausko gatvėje?
2. Ar Kauno miesto savivaldybė yra finansiškai pasiruošusi padengti 60 proc. daugiabučio nugriovimo išlaidų, kurias priteisė teismas, ir kaip tai paveiks miesto biudžetą bei kitų projektų finansavimą? Kokia preliminari suma gali tekti savivaldybei?
3. Kada buvo išduotas statybos leidimas, pagal kurį šis daugiabutis buvo pastatytas neteisėtai?
4. Ar Kauno savivaldybės vadovybė planuoja reikalauti atsakomybės iš asmenų, neteisėtai išdavusių statybos leidimą?
Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė atsakė:
„Leidimas statyti naują statinį buvo išduotas 2017 metų spalio 17 dieną. Statinio projektas, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, buvo parengtas netiksliai – tekstinės dalies duomenys nesutapo su brėžinių duomenimis. Tai suklaidino projektą tikrinančius asmenis.
Šiuo metu teismo sprendimo vykdymo – griovimo – teisė yra perduota bylos ieškovei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Neturime informacijos, ar ši institucija inicijavo griovimo paslaugų pirkimą ir kokios yra to pirkimo kainos.“
Savivaldybės pozicija šiuo klausimu kelia klausimų, ypač turint omenyje Kauno mero Visvaldo Matijošaičio nuolat pabrėžiamą požiūrį, kad savivalda yra ūkiniai, o ne politiniai reikalai. Tokiame kontekste sąvokos kaip „klaida“, „atsakomybė“, „prevencija“ ir „finansiniai kaštai“ turėtų būti gerai žinomos. Pavyzdžiui, statant 8 metrų aukščio obeliską policijai, savivaldybė aktyviai rėmė pareigūnų veteranų iniciatyvą ir skyrė tam lėšų iš biudžeto.
Buvo pabrėžta, kad veteranų surinktos aukos sudarys dešimtadalį obelisko vertės. Savivaldybė atvirai nurodė sumą – daugiau nei 215 tūkst. eurų, kuriuos 2023 metais teko paimti iš mokesčių mokėtojų pinigų, skiriant juos obelisko statybai Laisvės alėjoje. Vėliau meras pripažino, kad veteranų aukos tesiekė 8 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad paveldosaugininkai kritikavo obeliską dar prieš pradedant statybas. Tačiau „Vieningo Kauno“ dauguma savivaldybės taryboje patvirtino projektą, net neapsvarsčius jo su vietos politikais.
„Obeliskas būtų statomas kultūros paveldo vietovėje. Savivaldybė prieš kelis mėnesius pateikė Kultūros paveldo departamentui derinti projektinius pasiūlymus, tačiau jie nebuvo suderinti. Tokia gigantomanija ir vieta šokiravo. Nustebino procedūrų (nei etinių, nei teisinių) nesilaikymas, nes miestas yra visų, Laisvės alėja priklauso visiems, o šiam paminklui naudojami bus savivaldybės, t.y. mūsų pinigai, tai gal galėtume ir mes kažkokią nuomonę pasakyti. Juk demokratija, bet nebuvo jokios diskusijos“, – teigė Kultūros paveldo departamento skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus (Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, 2023-06-16).
Nepaisant prieštaravimų, obeliskas stovi. Kyla klausimas, ar netrukus išdygs dar vienas toks statinys už mokesčius mokančių kauniečių pinigus kitoje Laisvės alėjos vietoje. Pavyzdžiui, skirtas prokuratūrai, kuri ilgai tyrė, bet prieš pat 2025-uosius nutraukė tyrimą dėl Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko parodymų apie galimą miesto sklypų užvaldymo schemą.
