Kauno senamiesčio gyventojai jaučiasi patekę į nepavydėtiną situaciją: kiekvienas grįžimas namo gali apmokestintas. Įsigaliojusi sumažintos taršos zona (STZ) jiems tapo ne patogumu, o nuolatiniu galvos skausmu. Nuo praėjusių metų vasaros Kauno senamiestyje pradėjo veikti STZ, už įvažiavimą į kurią reikia mokėti 2 eurų rinkliavą. Kauno miesto savivaldybė šiuo sprendimu siekia apriboti automobilių srautą miesto širdyje, tačiau senamiesčio gyventojams tai sukelia daug nepatogumų. „Delfi“ skaitytoja Rimantė (vardas redakcijai žinomas) atvirai teigia, kad problemos yra ignoruojamos. Situaciją pakomentavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai.
Rimantė laiške „Delfi“ redakcijai detaliai aprašė, su kokiais iššūkiais susiduria jos šeima, gyvenanti Kauno senamiestyje. „Kauno senamiesčio verslininkai teigia, jog STZ tapo paskutiniu smūgiu jų verslui. Bijau, kad man STZ taps paskutine vinimi į karstą. Butas senamiestyje, keturi vaikai, netoliese esanti mokykla ir darželis iš pradžių atrodė kaip svajonės išsipildymas. Tačiau taip atrodo tik tol, kol vyras yra namuose. Kitomis dienomis tenka tiesiog bandyti išgyventi. Vaikų nuvedimas į mokyklą, darželį, rūpinimasis mažyliais, namų tvarkymas, pietų ruošimas ir vaikų paėmimas tampa kasdienybe. Šventės ir džiaugsmas išblėso, jaučiu tik nuolatinį nuovargį ir apima mintis, kad gal jau gana. Užrašas ant tiltų senamiestyje „Tu nesi vienas“ man skamba kaip pasityčiojimas. Taip, aš esu viena. Viena tvarkau virtuvę, namus, slaugau vaikus ir galvoju, ką jiems pagaminti. Ar tikrai vyrai ir moterys yra lygūs? Ar lygu, jei vyras dirba ir uždirba pinigus, o aš viena rūpinuosi vaikais? Net jei ir eičiau dirbti, tokio paties atlyginimo kaip vyras negausiu. Biudžetininkams niekas tiek nemokės, ypač moteriai su vaikais, kuri ir taip mažai dirba, nes bent vienas iš keturių nuolat serga.
Ir kai jau atrodo, kad sunkiau būti negali, atsiranda STZ. Ar kažkas galvojo apie gyventojus? O gal siekiama, kad jų čia nebeliktų?“ – savo laišką niūriomis mintimis pradėjo moteris. Visų pirma, problemos prasidėjo nuo mokesčio už antrą automobilį šeimoje. Kadangi Rimantės šeima didelė, vieno automobilio jiems nepakanka, o už antrą tenka mokėti didelę sumą.
„Kauno valdžia nusprendė, kad senamiesčio gyventojas gali turėti vieną vietą automobiliui už 50 eurų metinį mokestį. O ką daryti, jei turi antrą automobilį? Mokėti 1200 eurų. Ir statysite jį kažkokiame siaurame kieme, pilname balų, nes niekas tų kiemų netvarko. Ar sakysite, kad gyventojai patys turi susitvarkyti? Bet noras išsipirkti kiemą jau trunka ketvirtus metus, nes savivaldybės darbuotojai nuolat vilkina procesą. Jiems geriau, kai mes mokame“, – rašo ji. Tačiau mokestis už antrą automobilį – ne vienintelė problema, su kuria susiduria kaunietė.
„Nors atrodytų, kad tai yra sprendimas, valdžia įveda papildomas sąlygas: antrai automobilio stovėjimo vietai reikalingas 100 proc. visų gyventojų sutikimas. Gal ir gautum tą sutikimą, jei ne kaimynas verslininkas, kuriam reikia ne vienos ir ne dviejų vietų. Ar dar kur nors Kauno mikrorajone yra tokios sąlygos? Kodėl mes esame išskirtiniai? Kaip STZ atrodo gyventojui? Jei turi vieną automobilį, viskas lyg ir gerai. Bet su keturiais vaikais ir vyru, kuris dirba visoje Lietuvoje, situacija sudėtinga. Jei lieki be automobilio, o mažas vaikas serga, vyresnėlį vis tiek reikia nuvesti į mokyklą. Pirmoką vieną paleisti dar per anksti, todėl tenka visus keturis susodinti į automobilį ir važiuoti į mokyklą“, – skaudžia realybe dalijosi „Delfi“ skaitytoja. Negavus vietos antram automobiliui, už kiekvieną grįžimą namo tenka mokėti įvažiavimo į STZ mokestį. Net jei artimieji nori aplankyti šeimą, jie taip pat turi susimokėti už buvimą šeimos namuose.
„Jei vyras nori parvežti prekes iš parduotuvės ir nuvažiuoti statyti automobilį į aikštelę, reikia mokėti 2 eurus. Jei nori parvežti gėrybių iš sodo – vėl 2 eurai. Jei atvažiuoja seneliai aplankyti, jie taip pat turi mokėti 2 eurus už valandą. Jie net neišeina pasivaikščioti po senamiestį, bet vis tiek moka. Ar pas jus atvykę svečiai moka už buvimą pas jus? Ar už tai, kad prižiūrėtų sergantį vaiką? Nori aplankyti anūkus – susimokėk 2 eurus už valandą. Ir jei jau toks didelis noras, kad visi būtų be automobilių, gal reikėtų pradėti nuo šaligatvių remonto, neužstatyti jų? Pritaikyti požeminę perėją mamoms su vežimėliais ar bent sudėti trūkstamas plyteles. Sako, Lietuvoje laisvė, kiek noriu, tiek dedu mokesčių“, – apmaudo neslėpė moteris.
Kauno miesto savivaldybė situaciją komentuoja taip: Rimantė aprašė problemas, su kuriomis tikėtina susiduria ir kiti Kauno senamiestyje įsikūrę gyventojai. Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus buvo paklausta, ką tokiu atveju daryti šeimai ir kokia yra bendra stovėjimo vietų priskyrimo tvarka. „2024 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Senamiesčio sumažintos taršos zona (STZ). Pagal Kauno miesto savivaldybės Tarybos nustatytą tvarką asmenims, gyvenantiems šioje zonoje, išduodamas vienas leidimas vienai patalpai (vienam unikaliam numeriui). Esant poreikiui, gyventojai gali pasikeisti valstybinius numerius leidime savitarnoje – parkavimas.kaune.lt. Svarbu, kad vienu metu zonoje būtų tik viena transporto priemonė. Įvažiavus į STZ zoną ir pastačius automobilį, rinkliavą reikia sumokėti nedelsiant. Sumokėjus STZ mokestį, rinkliava už parkavimą netaikoma (pirmąsias 60 min senamiesčio zonoje, o oranžinėje zonoje – pirmąsias 120 min.). Šios zonos prieigose yra įrengtos 3 trumpalaikio sustojimo vietos, kuriose iki 15 min galima parkuoti automobilį nemokamai“, – komentavo M. Matusevičius. Jis pridūrė, kad Kauno miesto savivaldybė ragina gyventojus susiformuoti ir įsiregistruoti žemės sklypus, tokiu atveju išduodama tiek leidimų, kiek fiziškai transporto priemonių telpa suformuotuose sklypuose.
