Kaunietė Jolanta Kuprevičienė, jau 36 metus vairuojanti taksi, per ilgą savo karjerą nuvažiavo daugiau nei 1,5 milijono kilometrų. Jos darbas – tai ne tik atstumas, bet ir daugybė istorijų, patirčių, iššūkių ir net pavojų. Tačiau ji tvirtai sako: „Myliu savo darbą ir dirbsiu tol, kol galėsiu judėti!“. Šiandien Jolanta atvira pokalbiui apie savo profesiją, pavojus ir malonumus, kurie lydi taksi vairuotoją Kauno gatvėse, kviečianti į savo pilką „Mercedes“ automobili.
Vos įsėdus į automobilį, juntamas gaivus salono kvapas, o priekyje matomas lipdukas, draudžiantis rūkyti. Skamba radijo stoties „M-1 plius“ muzika. „Mersedesą valau kasdien, nes noriu, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir saugiai“, – sako Jolanta, sumažindama garsą ir pradėdama pasakoti savo ilgametę kelionę Kauno gatvėmis.
**Nuo Kauno taksi parko iki „Uber“**
Jolantos kelias į taksi pasaulį prasidėjo nuo Kauno taksi parko, kur ji dirbo užsakymų centro operatore. Kai sužinojo, kad įmonė formuoja vairuotojų mokymo grupes, ji nedvejodama užsirašė į kursus. Nors jau turėjo vairuotojo pažymėjimą, jai reikėjo įgyti naujų kategorijų. Devynis mėnesius ji mokėsi kelių eismo taisyklių, vairavimo subtilybių, variklio sandaros ir net įgijo trečią autošaltkalvio kategoriją.
Baigusi mokslus, Jolanta gavo pasiūlymą dirbti taksi vairuotoja. „1988 m. spalio 7 d. pirmą kartą išvažiavau į gatves su taksi automobiliu. Labai nustebau, kai pirmąją darbo dieną gavau 5 rublių arbatpinigių“, – prisimena ji su šypsena.
Tuo metu Kauno taksi parke buvo 750 automobilių ir beveik 1,5 tūkst. vairuotojų. Moterys dėl saugumo dirbo iki 22 valandos. Po Kauno taksi parko iširimo, Jolanta perėjo į bendrovę „Greitasis taksi“. Vėliau, žlugus šiai įmonei, ji dirbo „Taksi greičiau“, „Vyto taksi“, „Etransport“ ir šiuo metu dirba „Uber“ platformoje.
Per savo karjerą ji yra vežusi klientus iš Kauno į Lenkiją, Latviją, Estiją ir Baltarusiją. Ji prisimena laikus, kai reikėdavo naudotis popieriniais žemėlapiais, nes išmaniųjų navigacijos sistemų dar nebuvo.
**Dalyvavimas Baltijos kelyje ir Sausio 13-osios įvykiuose**
Jolantos Kuprevičienės darbo taksi vairuotoja laikotarpis apima svarbius Lietuvos istorijos įvykius: Atgimimą 1988 m., Baltijos kelią 1989 m., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. ir kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius 1991 m. Jolanta aktyviai dalyvavo šiuose įvykiuose.
„Su kolegomis taksistais dalyvavome Baltijos kelyje. 1989 m. rugpjūčio 23 d. važiavome į Palangos kempingą pailsėti. Tuomet susiburdavo du taksistų ekipažai ir keliaudavo kartu. Baltijos kelyje sustojome prie Kryžkalnio į bendrą koloną. Jautėme tautos vienybę, buvome nustebinti, kiek daug žmonių dalyvavo. Iki pat Palangos nebuvo jokių tarpų. Kūrėme istoriją!“, – dalinosi prisiminimais Jolanta.
Ji taip pat prisiminė lemtingus Sausio 13-osios įvykius.
1991 metų sausio 13-osios naktį ji praleido ant ratų. Taksistams, medikams ir kitiems specialistams buvo nurodyta stebėti miesto gatves ir pranešti dispečeriams apie kariškių judėjimą, neramumus ar kitus įtartinus dalykus.
„Kelias naktis taksistai patruliavo Kaune per Sausio 12-13 d. įvykius. Žmones vežėme į Sitkūnus, Juragius, Vaižganto gatvę, kur jie rinkosi, jei kariškiai bandytų ką nors daryti. Visus vežėme nemokamai, nes jautėme, kad tos naktys bus lemtingos Lietuvai, ir norėjome prisidėti kaip paprasti taksistai“, – pasakojo J. Kuprevičienė.
**Naktinis Kaunas**
Jolanta mėgsta naktį, todėl dirba nuo 18 val. iki 2 val. nakties ar net paryčių. Moterys taksi vairuotojos nėra dažnas reiškinys, o dauguma jų renkasi dirbti dieną.
Darbą Jolanta pradeda nuo degalinės, kur ramiai išgeria kavos ir susikaupia. „Koks yra naktinis Kaunas? Gražus miestas, bet jaunimas naktį laksto kaip išprotėjęs. Vilniuje veiksmas vyksta visą parą, o Kaune naktį gatvės ištuštėja“, – sako ji.
Taksistė prisipažįsta, kad Kaune yra vietų, kur važiuoti nelabai norisi, bet tenka. „Raudondvario plente yra „Holivudo“ bendrabutis, taip pat bendrabučiai Partizanų g. 3, 5, 7 ir A. ir J. Gravrogkų g. 17, kur tenka vežti priklausomybių kamuojamus žmones. Tačiau bėgant metams, dalis gyventojų tvarkosi ir vaizdas pamažu keičiasi“, – pastebi ji.
Pašnekovė prisiminė kuriozinį atvejį, kai su keleiviu vijosi autobusą. „Vienas vyriškis paprašė pavyti autobusą į Rokiškį, nes turėjo tik 7 eurus. Pavyko pasivyti tik Jonavoje. Įlėkę į stotį pamatėme, kad autobusas jau išvažiuoja. Ėmiau stabdyti autobusą, rodyti signalus ir galiausiai jis sustojo. Vyriškis norėjo man duoti tuos 7 eurus, bet jam reikėjo bilieto, todėl nieko neėmiau. Jis žadėjo vėliau sumokėti ir užsirašė mano telefono numerį. Po mėnesio jis paskambino, susitikome ir jis sumokėjo už kelionę“, – šypsodamasi pasakojo J. Kuprevičienė.
**Šeši užpuolimai**
Taksistė yra patyrusi, kad naktinis darbas yra susijęs su rizika – ji buvo užpulta šešis kartus. Anksčiau taksistų bendruomenė buvo labai vieninga, todėl pranešus apie nedraugiškus keleivius per raciją, greitai sulaukdavo kolegų pagalbos.
„Seniau, kai taksi skubėdavo į pagalbą su įjungtais avariniais signalais, policija žinodavo, kad taksistai skuba gelbėti kolegų, ir niekas nestabdydavo. Kartą Žaliakalnyje girtas keleivis atsisakė mokėti už kelionę ir neišlipo iš automobilio. Teko su juo pasiginčyti ir ištraukti iš mašinos. Tada jis man trenkė per veidą, ir aš jam atgal. Puoliau į automobilį kviestis pagalbos per raciją, bet jis mane gainiojo aplink automobilį. Ačiū Dievui, spėjau pasakyti adresą, ir kolegos suprato, kas vyksta. Netrukus atskubėjo pilnas kiemas taksistų. Situaciją pavyko greitai išspręsti, bet kas žino, kaip būtų pasibaigę, jei nebūtų atvykę pagalbos…“, – pasakojo Jolanta.
Ji pati taip pat skuba į pagalbą kolegoms. Kartą važiavo prie Romainių kapinių, kur vienam taksistui buvo nuleista padanga. „Gera padėti, nes esame kolegos, bendruomenė“, – teigė Jolanta.
**Kelionės virsta vakarėliais**
Vairuotoja džiaugiasi, kad per ilgus metus užsitarnavo ilgalaikių klientų pasitikėjimą. Tarp jų yra norvegas, kurį vežioja 18 metų, ir du danai, kurie ją kviečia jau keliolika metų.
Darbe pasitaiko ir linksmai nusiteikusių kompanijų, tada kelionė virsta nedidele švente. „Kartą vežiau keleivius į naują barą „14 stotelė“. Jie sakė, kad vyksta į roko vakarą. Radijas pagrojo „AC/DC“ dainą „Hells Bells“, ir kompanija pradėjo dainuoti. Kadangi mėgstu tokią muziką, vežiojuosi „AC/DC“, „Def Leppard“ ir panašių grupių kompaktus. Įdėjau vieną, pagarsinau muziką ir visi linksmai važiavome. Buvo vakarėlis taksi automobilyje! Gera prisiminti“, – šypsodamasi pasakojo J. Kuprevičienė.
Keleiviai taip pat įsimena keliones su Jolanta. „Neseniai vežiau smagią kompaniją. Vienas jaunas vyras stebėjosi, kad pirmą kartą važiuoja su taksi vairuotoja moterimi, o kitas prisiminė, kad dar vaikystėje jį su tėvais vežiau dideliu 6-viečiu „Minivenu“. Jis sakė, kad ši kelionė jam paliko didelį įspūdį. Tiek metų praėjo, o mane dar prisimena“, – stebėjosi taksistė.
Šiuo metu Jolanta dirba „Uber“ platformoje ir yra pasiekusi aukščiausią – deimantinį – lygį. Programėlė rodo, kad per 4 mėnesius vairuotoja atliko 921 kelionę, o 600 keleivių įvertino jas 5 žvaigždutėmis.
„Aš esu perfekcionistė, myliu savo darbą ir stengiuosi jį atlikti gerai. Noriu, kad mano keleiviai būtų patenkinti. Vairuoju atidžiai ir kasdien valau automobilį“, – pažymėjo ji.
**„Žalgiris“ reguliuoja nuotaikas**
Veždama keleivius J. Kuprevičienė vengia kalbų apie sportą, religiją ir politiką, kad išvengtų konfliktų. Fone dažniausiai skamba radijas „M-1 plius“, kuris sukuria neutralią atmosferą.
Ji pastebi, kad klientų nuotaikas labai veikia Kauno „Žalgirio“ krepšinio rungtynių rezultatai. „Kai išlošia, visi būna geri, mieli ir draugiški. Bet jei pralošia, matosi agresija ir pyktis. Kiti vairuotojai lekia susinervinę, pypsina, užlindinėja ir keikiasi. „Žalgiris“ stipriai reguliuoja miesto nuotaikas!“, – teigė ilgametė taksistė.
**Vaidmenys spektakliuose**
Jolanta Kuprevičienė vaidino keliuose spektakliuose-pasirodymuose taksi automobilyje: 2022 m. – „Taksai. Bandymai įveikti atstumus“ (rež. Kristina Werner), o 2023 m. pasirodė projekte „Taksai. Kryptis – Kaunas“ (projekto idėjos ir scenarijų autorės – Kristina Werner ir Adelė Šuminskaitė), kur jos kelionės kryptis vadinosi „Kauno šnabždesiai“.
„Pastarajame spektaklyje mano tema buvo mistika. Žinau, kad turiu angelą sargą, kuris mane išgelbėjo ne iš vienos situacijos. Turėjau labai stiprią avariją veždama keleivius į Palangos oro uostą. Ties Kėdainiais pamačiau iš šono atvažiuojantį „Nissan“, kuris rėžėsi į mane. Mano mašina apsivertė ant šono, o iš priekio važiavo vilkikas. Staiga kažkokia nematoma ranka apsuko mano mašiną 180 laipsnių kampu ir pastatė ant ratų. Kažkas apsaugojo. Iškviečiau policiją“, – pasakojo Jolanta.
Apsaugą iš aukščiau ji patyrė ir kitos kelionės metu, kai už miesto norėjo ja pasinaudoti. „Prieš kelionę įgaliotinis įdavė man dujų balionėlį. Po dviejų dienų už miesto keleivis mane pasikėsino išprievartauti. Griebiau balionėlį ir visą išpurškiau, tada išmečiau jį iš mašinos ir nuvažiavau į policiją. Viskas baigėsi laimingai, lyg kas iš aukščiau apsaugojo“, – prisimena Jolanta.
**Poilsis namuose**
Po daugybės kilometrų miesto gatvėmis, vairuotoja pailsi namuose, skirdama laiką šeimai: dukrai, anūkei ir žentui, kuris taip pat dirba vairuotoju, tik tolimųjų reisų.
„Su žentu randame bendrą kalbą. Prieš 18 metų norėjau būti vilkiko vairuotoja, bet tuomet nebuvo komplektuojama grupė. Sutapo, kad tuo metu dukra pradėjo lauktis. Pagalvojau, kad jei aš ir žentas išvažiuosime, ką ji darys viena su vaiku, nes jau sirgo išsėtine skleroze. Nusprendžiau likti dirbti taksiste. Pailsiu namuose. Grįžusi leidžiu sau aštuonias valandas pamiegoti. Atsikėlusi tvarkausi ir gaminu šeimai valgyti. Anksčiau su kolegomis važiuodavome žvejoti, bet tie laikai jau praeityje… toks jau gyvenimas“, – sako 36 metus taksi vairuojanti Jolanta Kuprevičienė.
Atsisveikindama ji linki visiems mylėti savo darbą, gerbti žmones ir būti vieni kitiems supratingesniems. „Iki pasimatymo kelyje!“, – taria ji.
