Kauno gyventojai jau kelis mėnesius stebisi didžiausiomis šildymo kainomis šalyje, lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Po aštrių replikų Kauno miesto tarybos posėdyje, pagaliau „Kauno energijos“ atstovas paaiškino, kodėl kauniečiai už šildymą moka brangiau nei vilniečiai, kaltę suversdamas Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT).
Šildymo kainų klausimas Kaune tapo itin aktualus, todėl kovo 18 d. tarybos posėdyje Kauno valdžia sulaukė nemažai klausimų. Tarybos narys Kazimieras Rimeikis domėjosi, kodėl kovo mėnesį Kaune šildymo kaina vėl yra aukščiausia.
„Perskaičiau statistinius duomenis ir nustebau, kad Kaunas pirmauja pagal šildymo kainas. Norėčiau paklausti administracijos direktoriaus, kodėl taip atsitiko“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas.
Tąkart meras Visvaldas Matijošaitis atsakė replika, bandydamas išvengti tiesioginio atsakymo, teigdamas, kad klausimai dėl kainų turėtų būti pateikiami iš anksto. „Kaunas visada buvo pigiausias miestas“, – pareiškė V. Matijošaitis.
Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis patikino, kad negali iš karto paaiškinti kainų skirtumo, tačiau pažadėjo, kad „Kauno energija“ pateiks detalią informaciją.
„Kaip žinote, kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal metodikas ir įmonės duomenis. Aš negaliu pateikti detalaus skaičiavimo, bet kaina yra patikrinta ir pagrįsta“, – aiškino T. Metelionis, pridurdamas, kad kainų skirtumus lemia kuro kaina, parduodamos šilumos kiekis, šilumos įsigijimo iš gamintojų kaina ir investicijos.
Anksčiau portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad tarybos narys K. Rimeikis nebuvo gavęs atsakymų nei iš administracijos direktoriaus, nei iš „Kauno energijos“. Visgi, pasirodžius publikacijai, K. Rimeikis pranešė, kad atsakymą gavo.
„Kauno energijos“ atstovai nusprendė paaiškinti situaciją tarybos komiteto posėdyje. Balandžio 7 d. Miesto ūkio ir paslaugų komiteto posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas dėl pritarimo „Kauno energijos“ finansinėms ataskaitoms.
Konservatorius Vitas Lendraitis paklausė, kodėl Kaune fiksuojamos didžiausios šildymo kainos Lietuvoje. „Kodėl taip nutiko, jei anksčiau Kaunas buvo vienas pigiausių miestų?“, – klausė V. Lendraitis, turėdamas omenyje vasario mėnesio kainas, kai viena kilovatvalandė kainavo 8,49 centus, o Vilniuje – 8,2 centus.
„Kauno energijos“ finansų vadovas Virgilijus Motiejūnas teigė, kad kainų pokyčius lėmė reguliaciniai dalykai, ypač VERT taikomi šilumos gamybos ir supirkimo principai, kurie aktualūs tik Kaunui.
Jis paaiškino, kad šilumos aukcionas skaidomas į dvi dalis: pagrindinį ir balansuojamą. Anot V. Motiejūno, pagrindiniame aukcione nepriklausomi šilumos tiekėjai realiai nekonkuruoja.
„Pagrindiniame aukcione dalyvauja nepriklausomi šilumos gamintojai su apribota galia, kurios dažnai užtenka visuomenės poreikiams. Taip sumažinama konkurencija, o šilumos supirkimo kaina yra didesnė nei kituose miestuose“, – teigė V. Motiejūnas.
„Kauno energija“ pati gamina tik apie 30 proc. šilumos, likusią dalį superka iš nepriklausomų gamintojų.
Kita priežastis, pasak V. Motiejūno, yra šilumos supirkimo tvarka. „Kaune nuo 2024 m. taikomas šilumos gamybos pajėgumų aukcionas, kurio nėra kituose miestuose. Nepriklausomi šilumos gamintojai kas mėnesį gauna fiksuotą mokestį už turimus pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar gamino šilumą, ar ne. Tokiu būdu jiems sumokama apie 10 mln. eurų, kuriuos sumoka vartotojai“, – aiškino V. Motiejūnas.
Galiausiai, 2024 m. balandį perskaičiuota šilumos kaina dėl 2019-2022 m. investicijų į nusidėvėjusio turto atstatymą.
Tomas Žebuolis klausė, ar nebuvo galima tiksliau paskaičiuoti kainų. V. Motiejūnas atsakė, kad kainų perskaičiavimas užsitęsė dėl VERT kaltės. „Mes pateikėme VERT medžiagą dar 2022 metais, tačiau sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. gale. Dėl to dabar jaučiamas poveikis kainai. Jei būtų perskaičiuota laiku, kaina būtų labiau subalansuota“, – sakė V. Motiejūnas.
Kazimieras Rimeikis teiravosi, ką galėtų padaryti Kauno savivaldybė, kad kainos būtų mažesnės, ir ar „Kauno energija“ kreipėsi į VERT dėl reguliacinių sprendimų. „Kauno energijos“ atstovas pakartojo, kad kainos augo dėl VERT sprendimų, tačiau pridūrė, kad „Kauno energija“ teikė pastabas ir prieštaravo VERT siūlymams. Jis pažadėjo, kad tarybos nariai galės susipažinti su pateiktomis pastabomis.
K. Rimeikis ketina kreiptis į VERT ir Vyriausybę dėl „diskriminacinių“ priemonių.
Po diskusijų komitete projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Klausimas bus svarstomas Kauno savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 15 dieną.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad balandžio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,76 ct/kWh (be PVM). Palyginus su kovo mėnesiu (7,81 ct/kWh), kaina mažėja 13,44 proc., tačiau, palyginti su praėjusių metų balandžiu (6,44 ct/kWh), didėja 4,97 proc.
Kaune „Kauno energijos“ suderinta kaina balandį sieks 7,51 ct. Mažiausiai mokės klaipėdiečiai – 5,49 ct už kilovatvalandę. Vilniuje kaina sieks 5,58 ct.
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į VERT, prašydamas pakomentuoti „Kauno energijos“ teiginius dėl reguliacinių ypatumų įtakos kainoms. Laukiame VERT atsakymo.
