Ar teisėtai užtverta prieiga prie Lampėdžių ežero? Kaunas susiduria su gyventojų nepasitenkinimu.
Kaune, netoli Lampėdžių ežero, gyventojų iniciatyva pastatyta tvora užblokavo tradicinį priėjimą prie vandens telkinio. Šis įvykis sukėlė nemažą ažiotažą tarp vietinių gyventojų, o institucijos kol kas neskuba pateikti vienareikšmio atsakymo dėl tvoros teisėtumo. Portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo skaitytojo laišką, kuriame pranešama apie netikėtai išdygusią tvorą gyvenamajame kvartale, esančiame šalia Lampėdžių ežero.
Tiksli tvoros vieta žemėlapyje – šalia įsukimo iš Raudondvario plento, ties Girininkų gatve. Kaunietis piktinosi, kad anksčiau, dar prieš statant namus, buvo sukurtas patogus priėjimas prie ežero. „Buvo padarytas žmonėms priėjimas prie Lampėdžio ežero, kai net nebuvo tų namų. Prieš eilę metų atgal dar buvo rinkti parašai, kad būtų priėjimas. O dabar jie viską užtvėrė. Gal galite padėti?“, – rašė skaitytojas, pridėdamas ir nuotraukas. Panašu, kad ši situacija piktina ne vieną kaunietį, nes dar rugsėjį portalas 15min taip pat rašė apie šią tvorą.
Žvelgiant į „Google Street View“ nuotraukas, akivaizdu, kad tvora išdygo visai neseniai. Dar šių metų balandį toje vietoje buvo tik šlagbaumas, kurį buvo galima lengvai apeiti. Registrų centro duomenys rodo, kad sklypas, kuriame stovi tvora, priklauso keliolikai fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei.
Žurnalistams nuvykus į vietą paaiškėjo, kad realaus priėjimo prie ežero nebėra. Formaliai, pakrantės apsaugos zona lyg ir egzistuoja, tačiau patekti į ją neįmanoma, nes senasis priėjimas užblokuotas tvora. Apeiti aplinkui taip pat neįmanoma, nes žemės sklypai ribojasi vienas su kitu tvoromis. Eiti pakrante taip pat sudėtinga dėl gamtinių kliūčių.
Ši situacija primena kitą atvejį Vilniaus rajone, kur naujakuriai apsitvėrė namus taip, kad priėjimas prie Gilužio ežero tapo neįmanomas. Nors tvora negaubė viso ežero, toliau esanti teritorija buvo apaugusi brūzgynais, todėl poilsiautojams neprieinama. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, patikrinę teritoriją po gautos užklausos, nusprendė, kad priėjimas prie ežero visgi yra, nes galima apeiti tvoras. Tačiau tokia galimybė buvo tik teorinė, nes praėjimą ribojo gamtinės kliūtys. „Po žurnalisto kreipimosi, Statybos inspekcijos pareigūnai dar kartą peržiūrėjo viešai prieinamus ortofotografinius žemėlapius. Akivaizdu, kad sklypus juosiančios tvoros neapriboja patekimo prie ežero, nes jas apėjus, galima patekti prie ežero“, – komentavo VTPSI.
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) ir Aplinkos apsaugos departamentą, siekdami išsiaiškinti, ar tokia tvora yra legali ir ar nepažeidžia įstatymų bei aplinkosaugos normų. VTPSI laikosi pozicijos, kad tvora pastatyta legaliai. „Išnagrinėjus nurodytą informaciją ir įvertinus Registrų centre esančią informaciją, nurodytas užtvaras (aukštis 1,98 metro) yra įrengtas privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-3884-7320. Servituto teisė naudotis šiuo žemės sklypu nustatyta konkretiems, besiribojančių žemės sklypų savininkams. Pagal šios dienos duomenis, užtvertas kelias nėra viešas kelias prie Lampėdžių tvenkinio“, – teigė VTPSI atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
VTPSI taip pat nurodė, kad Lampėdžio tvenkinio pakrantė kartu su pačiu tvenkiniu yra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kuris perduotas Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti kaip rekreacinis vandens telkinys. Taigi, gyventojams, nerandantiems priėjimo prie Lampėdžių pakrantės, patariama kreiptis į miesto savivaldybę.
Aplinkos apsaugos departamentui buvo užduotas platesnio pobūdžio klausimas – ar Lampėdžio ežero pakrantėje pastaruoju metu buvo užfiksuota aplinkosaugos pažeidimų. AAD atsakė, kad šiuo metu vykdomi patikrinimai ir pažeidimų buvo užfiksuota ne vienas. „Departamento pareigūnai šiuo metu vykdo keliolika patikrinimų dėl minėtos pakrantės galimų aplinkosaugos pažeidimų. Vykdant tyrimus, kai kuriuose sklypuose yra nustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juostų pažeidimų: pastatyti nesudėtingi statiniai, pontoniniai lieptai (dalis be leidimų), įrengtos sienelės trukdančios praeiti asmenims, įrengti laiptai, pasodinti krūmai trukdantys praeiti ir t.t. Asmenims, padariusiems administracinių teisės nusižengimus, pradėtos administracinės teisenos, duoti privalomieji nurodymai pašalinti esamus pažeidimus“, – teigiama AAD komentare.
Primename, kad žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai privalo leisti kitiems prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis. Įstatymai įpareigoja užtikrinti laisvą 5 metrų pločio priėjimą prie bet kokio natūralaus vandens telkinio. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite, nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Tai ne pirmas atvejis, kai susiduriama su kliūtimis prieiti prie vandens telkinių. Nors pagal galiojančius įstatymus, teoriškai Lampėdžio ežero krantu turėtų būti įmanoma nueiti iki pat Nemuno ir Nevėžio santakos, realybė dažnai būna kitokia. „Kas vyksta Kaune“ dar 2019 m. rašė apie tai, kad realaus priėjimo prie kranto nėra – praėjimas apribotas tvoromis, terasomis, lieptu ir žmogaus supiltu akmenų masyvu. Tą kartą buvo tikrinama teritorija, esanti šalia Žemųjų Kaniūkų kapinių.
