Kauno menininkas Dariaus Petrulis spalio 18 dieną pristatė fotografijų parodą „Sulieti pasaulius“, kurioje gilinasi į urbanizacijos problemas ir kelia klausimą, ar šiuolaikiniame mieste dar įmanoma išsaugoti ryšį su gamta ir tarpusavio supratimą. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Žemųjų Šančių bei Vienos (Austrija) rajono, kuriame stovi unikalus medinis daugiabutis „Gleis 21“.
Paroda veikia „Drobės“ fabriko patalpose įsikūrusioje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje.
Darius Petrulis pasakoja, kad fotografija jį lydi nuo vaikystės. Būdamas penkerių, jis išmoko ryškinti juosteles ir atspausdinti nuotraukas, o mokykloje fotoaparato jau nebeišleido iš rankų. Profesionaliai fotografuoti pradėjo 2005 metais, o Žemieji Šančiai į jo objektyvą pateko 2016-aisiais.
„Dabar fotografuoju su 1953 m. analoginiu „Kiev“ fotoaparatu. Žmonės nebijo senos technikos, o juostelės jiems kelia sentimentus, nes su tokiais aparatais fotografavo jų tėvai ir seneliai. Tai keičia santykį su modeliais“, – teigia D. Petrulis.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete tekstilės specialybę įgijęs D. Petrulis nuo 2016 m. fiksuoja Žemuosius Šančius ir jų gyventojus. Jį žavi vietinių gyventojų tvirtumas, medinė architektūra, daržai, esantys šalia miesto centro, unikalus gatvių tinklas, vedantis link Nemuno, ir pagarba upei.
D. Petrulis ne tik kuria meninę dokumentiką, bet ir aktyviai dalyvauja Žemųjų Šančių bendruomenės veikloje bei protestuose. Parodoje galima pamatyti nuotrauką iš 2019 m. gyventojų protesto prieš Kauno miesto savivaldybės planus tiesti gatvę Nemuno pakrantėje.
Menininkas Ed Carroll, atstovaujantis Šančių bendruomenei, teigia, kad D. Petrulis yra nepailstantis Šančių metraštininkas. „Nesvarbu, ar lauke minus 20, ar plius 37 laipsniai, Darius visada skuba į gatvę fotografuoti. Dažnai jam paskambinus, jis būna Vokiečių gatvėje ar kitur ir darbuojasi. Jo veiklą pavadinčiau laisve gyvenimui. Jis daug daro dėl Šančių, tai yra dovana mums“, – sako E. Carroll. Nors pats D. Petrulis gyvena Panemunėje.
Paroda „Sulieti pasaulius“ susideda iš dviejų dalių: vienoje pristatomi Žemųjų Šančių gyventojai ir šios vietovės unikalumas, o kitoje – architektūros projektas „Gleis 21“ – medinis daugiabutis, įsikūręs moderniame Vienos rajone. Ši rezidencija yra pelniusi naujojo europinio bauhauzo prizą. „Gleis 21“ išskirtinis tuo, kad būsimi namo gyventojai ir architektai kartu kūrė pastatą, planavo jo individualias ir bendruomenines erdves, siekdami sukurti daugiabutį, kuriame skatinamas bendruomeniškumas. Medinis daugiabutis iškilo betoninių statinių apsuptyje, netoli traukinių stoties.
„Jie iš naujo sukūrė betoniniuose didmiesčiuose seniai prarastą bendruomeniškumą ir ryšį su gamta. Atsidarius medinės verandos duris, galima pasisveikinti su kaimynu ir nusiskinti šalia augantį pomidorą – štai gyvenimo kokybė, kuri vis dar egzistuoja Šančiuose. „Gleis 21“ ir Žemieji Šančiai yra labai panašūs, tik vienas sukurtas iš naujo, o kitas – vis dar išsaugotas“, – prieš parodą sakė D. Petrulis. Anot jo, Vienoje žmonės bando sukurti kaimą, o Šančiuose jis vis dar yra, vietiniai gyventojai išsaugoję ryšį su kaimynais ir žeme. Čia viskas artima ir prieinama, žmonės vieni kitus pažįsta, nėra susvetimėjimo.
„Kurį laiką gyvendamas „Gleis 21“ name, bendravau su menininkais. Ten gyvenantys žmonės vieni kitus pažįsta, dirba kartu. Namo kūrėjai investavo į daugiabutį, kurio vertė išaugo kelis kartus. Idėja – namas, kaip UAB, tarsi atskiras pasaulis, kuris išlaiko save. Šiame name yra muzikos mokykla, kavinė, dirbtuvės, sporto salė. Tai uždirba pinigus namo gyventojams“, – pasakoja D. Petrulis.
Pasak jo, Šančiai taip pat yra tarsi kaimas, kuriame skatinamas panašus modelis: „Tu kuri produktus čia ir parduodi vietiniams, pavyzdžiui, augini vištas, lesini jas maisto likučiais, viskas, kas užauga pas tave, čia ir pasilieka, kaip ir minėtame Vienos daugiabutyje. Jie netgi turi savo šiukšlių perdirbimo fabriką“, – aiškina fotografas.
„Verta susimąstyti, ar tikrai brukami dangoraižiai yra tikroji gyvenimo kokybė, ar vis dėlto šančiškių buvimas šalia vienas kito ir gamtos?“, – svarsto parodos kuratorė menininkė Auksė Petrulienė.
D. Petrulis, vesdamas susirinkusius po parodą, atskleidė, kad Šančius jam labiausiai patinka fotografuoti žiemą, kai geriausiai matyti pastatai, gatvės ir jų struktūra.
Parodoje galima pamatyti boksininką, barmenę, troleibuso kontrolierę, architektą, nusipelniusią Baltijos cirko artistę, vieną iš Klounų muziejaus įkūrėjų, jaunas akrobates, mamą su dukra, renkančias šiukšles, gyventoją, kovojančią už Šančių ąžuolyno išsaugojimą, šulinį kasantį vietinį gyventoją, aršiausią Šančių moterį ir net palikuonį iš senos kunigaikščių giminės.
Nuotraukose taip pat įamžinti Šančių gyventojų protestai prieš miesto valdžią. Didžiausias protestas įvyko 2019 metais, kai buvo surinkta 6 tūkst. parašų, siekiant išsaugoti pakrantę ir neleisti tiesti joje gatvės. Protesto dalyviai žygiavo pakrante, o po kelerių metų aktyvūs gyventojai proteste „nutiesė“ kelią iš polietileno, kad žmonės galėtų įvertinti realų mastelį. „Vaizdas buvo siaubingas“, – prisimena fotografas D. Petrulis.
Parodoje lankytojai galės pamatyti ir Šančių kareivines, geležinkelį bei medinius namus. Nuotraukos parodai buvo fiksuojamos juostiniu fotoaparatu „Kiev“.
Kaip Šančiai pasikeitė nuo 2016 metų, kai menininkas pradėjo juos fotografuoti? Fotografas išskyrė A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją ir apgyvendintas kareivines, kurios buvo renovuotos dar anksčiau.
„Dabar vyksta pavienių sklypų sulyginimas ir daugiabučių statyba. Visi nori gyventi šalia centro, o Šančiai yra labai geroje vietoje. Tai unikalus rajonas, kurio nepailstu tyrinėti. Man patinka vietiniai žmonės, jų atkaklumas, tvirtumas, nepalaužiamas charakteris ir kovingumas. Kai žmogus turi savo žemės sklypą ar namelį, jis jaučiasi tikru šeimininku. Čia tai stipriai juntama. Svarbiausia išsaugoti žmones, kad jie čia gyventų. Būtų gražu, jei išliktų A. Juozapavičiaus prospekto geležinkeliečių medinukai, nes tai savitas Šančių simbolis, kaip ir kareivinės“, – pažymi D. Petrulis.
Vaikštinėjant šio rajono gatvėmis, jis ragina atkreipti dėmesį į nedidelius bokštelius namų kiemuose – tai paslėpti šuliniai.
„Kiekvienas Šančių sklypas anksčiau turėjo atskirą šulinį. Nors jau seniai įvestas vandentiekis, bet vietiniai neskuba šulinių užversti, gražiai juos apkala ir saugo. Jie primena bokštelius ar kosminius aparatus, raketas. Tai labai gražus mažosios architektūros elementas, būdingas daugmaž visuose miesto rajonuose, kurie turėjo šulinius ir nenorėjo jų panaikinti“, – atkreipti dėmesį ragina fotografas D. Petrulis.
Norintiems užkąsti Šančiuose, fotografas rekomenduoja užsukti į senąją kavinę „Šančių apynėlis“ arba „Kaukazą“. Vienos iš šių kavinių darbuotojos yra įamžintos parodoje.
D. Petrulio paroda „Sulieti pasaulius“ buvusiame „Drobės“ fabrike veiks iki lapkričio 10 d. Lankymo valandos: darbo dienomis 10-17 val., šeštadieniais – 11-16 val.
