Kauno savivaldybė atmeta šilainiškių peticiją dėl naujų statybų – gyventojai jaučiasi neišgirsti.
Kauno miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje svarstys projektą, kuriuo siūloma atmesti vieną iš nedaugelio Peticijų komisiją pasiekusių peticijų. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas „bendru sutarimu“, kaip dažnai nutinka vietos politikoje.
Peticijos teisė – kas tai?
Remiantis Lietuvių kalbos žodynu, peticija yra kolektyvinis prašymas, įteikiamas aukštiems valdžios pareigūnams, siekiant kažko reikalauti ar prašyti. LR Seimo portale lrs.lt peticija apibrėžiama kaip Konstitucijos garantuojama teisė kreiptis su prašymu ar siūlymu spręsti klausimą, svarbų ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai, kai reikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminį teisės aktą.
Vis dėlto, teisės aktai neapibrėžia, kiek konkrečiai žmonių turi sudaryti „visuomenės dalį“, kad peticija būtų laikoma pakankamai svarbia ir į ją būtų atsižvelgta. Gyventojų balsas itin svarbus prieš rinkimus, nes jie suteikia politikams mandatus ir galią veikti. Tačiau ar po rinkimų galia netampa svarbesnė už atsakomybę?
Peticijų komisijos dažnai atmeta gyventojų prašymus, remdamosi tuo, kad „gautas kreipimasis neatitinka reikalavimų, keliamų peticijai“. Kaip teigė viena garsi istorinė asmenybė, „kas nori veikti, ieško priemonių, kas nenori – priežasčių“. Šiandien problemų sprendimas dažnai prasideda nuo raštų surašymo ir priežasčių, kodėl problemos negalima išspręsti, paieškos. Komisija neturi prievolės supažindinti su skundu, neatitinkančiu peticijos statuso, tų valstybės tarnautojų, kurie galėtų spręsti gyventojų iškeltas problemas, netgi politiniu lygmeniu (savivaldybės tarybos). Toks nurodymas tiesiog neegzistuoja, todėl Peticijų komisija neprivalo to daryti, o miesto meras – juo labiau.
Lengviausias kelias – apkrauti teismus
Šią savaitę kaunas.lt paskelbė Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma Kauno miesto savivaldybės tarybai netenkinti pareiškėjų skundo dėl Peticijų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas jų kreipimasis dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo planuojamiems statyti objektams Baltų pr. 87B ir 87C, Kaune. Gyventojai kreipėsi lapkritį ir jau tą patį mėnesį gavo atsakymą, kad jų peticija neatitinka reikalavimų.
Šilainių (Baltų pr. 95, 97, 99, 111, 117) gyventojai tikėjosi, kad Peticijų komisija padės sustabdyti intensyvų gyvenamųjų rajonų „sutankinimą“. Jie tikėjosi, kad komisija išklausys jų prašymą ir leis išsaugoti likusią laisvą erdvę nuo naujų daugiabučių statybos. Apie tai, gavęs gyventojų skundą, jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“.
Žmonės jau žinojo savivaldybės administracijos, atsakingos už miesto plėtrą, nuomonę šiuo klausimu, ir tai nedžiugino. Komisija paaiškino, kad klausimus, nurodomus kreipimesi, reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, kuriuose numatyta, kaip turi būti ginamos suinteresuotų asmenų teisės. Įvertinus tai, Peticijų komisija nusprendė nepripažinti šio kreipimosi peticija, nes nėra prašoma spręsti klausimą dėl norminio teisės akto, o kreipimasis skirtas spręsti klausimus, svarbius tik patiems piliečiams, o ne visai visuomenei ar jos daliai. Savivaldybės nuomone, penkių Šilainių daugiabučių gyventojai nesudaro visuomenės dalies.
Aiškinamajame rašte tarybai nurodoma, kad įvertinus planuojamus teritorijos vystymo ir statybų tikslus, nei būsimas statybą leidžiantis dokumentas, nei prisijungimo sąlygos nepriskirtini norminių teisės aktų kategorijai.
Komisija nustatė, kad pirmojoje gyventojų peticijoje „nėra prašymo pakeisti (panaikinti) norminį administracinį aktą“, todėl „antrasis – visuomenės intereso buvimas – tampa neaktualus, nesant pirmojo“. Gyventojams primenama, kad jie, esant konkrečiam teisių ar interesų pažeidimui, gali kreiptis į teismą ir ginti savo teises.
Tačiau bylinėjimasis kainuoja, o Kauno miesto savivaldybė dažnai stoja atsakove teismuose. Skirtumas tik tas, kad gyventojai bylinėjimuisi leidžia savo pinigus, o savivaldybė – viešuosius finansus, „gindama visuomenės interesą“ ir imdama lėšas iš mokesčių mokėtojų biudžeto.
Politikų išlaikymas – taip pat brangus
Lengva Trumpui skelbti apie viešosios administracijos kadrų mažinimą, tačiau Lietuvoje biurokratijos gretos tik tvirtėja. Ne tik centrinėje, bet ir vietinėse valdžiose, jų įsteigtose įmonėse ar įstaigose, ko gero, dar ne visiems „saviems“ yra darbo vietų.
Kauno politikams pavyko išvengti „čekiukų skandalo“, kuris siautė kitose savivaldybėse, nes buvo priimtas sprendimas, kuris leido politikams išvengti prievolės pagrįsti išleistas biudžeto lėšas čekiais. Politikams pakako jų pačių arba savivaldybės administracijos darbuotojų surašytų ataskaitų. Todėl prokuratūra nerado prie ko prikibti.
Dabar tokių ataskaitų visos Lietuvos savivaldybėse nebereikia, nes, pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, vietos politikams mokamos algos už posėdžių lankymą, netgi tais mėnesiais, kai posėdžių nebuvo. Komitetų, komisijų, tarybų pirmininkai bei jų pavaduotojai gauna priedus prie algos. Svetainėje kaunas.lt skelbiami posėdžių lankomumo bei atlyginimų duomenys.
Peticijų komisija sprendė ir dėl dviračių
Pilietis M. K. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su peticija, siūlydamas leisti vežtis dviratį miesto autobusuose. Jis rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdžiu, kur dviračius galima vežti visose viešojo transporto priemonėse. M. K. paminėjo ir Susisiekimo ministerijos poziciją, kuri neprieštarauja tokiam siūlymui, jei bus užtikrintas keleivių saugumas.
Kaunas.lt nurodo, kad Peticijų komisija prašymą išnagrinėjo 2024 m. balandžio 26 d. posėdyje. Buvo priimtas sprendimas pritarti komisijos išvadai netenkinti peticijoje pateiktų prašymų ir siūlymų. Sprendimą pasirašė meras V. Matijošaitis.
Anksčiau savivaldybė per metus gaudavo vos vieną kitą peticiją. Tikėtina, kad situacija tokia pati ir dabar. Tačiau sunku spręsti, nes informacija visuomenei pateikiama ribotai.
„Šviežiausia“ Peticijų komisijos ataskaita kaunas.lt yra už 2019 metus. Tuo metu įvyko du posėdžiai. Pirmajame patvirtinta komisijos sudėtis ir pirmininkas – mero pavaduotojas Mantas Jurgutis. Antrame – svarstyta ir atmesta viena peticija, nes ji neatitiko reikalavimų.
Kaip Peticijų komisija nagrinėjo gyventojų prašymus vėlesniais metais, nėra žinoma.
Peticijų komisijai dabar vadovauja kitas asmuo
Meras ir jo pavaduotojai pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą nebėra miesto tarybos nariai. Šiandien Peticijų komisijos pirmininkas yra kitas tarybos valdančiosios „Vieningo Kauno“ daugumos atstovas Rosvydas Marcinkevičius.
Remiantis jo kandidato į savivaldybės tarybą anketa, R. Marcinkevičius yra baigęs ne vieną universitetą, turi teisės ir valdymo bakalauro, teisės magistro bei finansų magistro laipsnius. Jis taip pat yra Kauno Hansa Rotary klubo narys.
Tačiau kaip jis panaudoja įgytas žinias ir ką dirba pagal profesiją, nėra žinoma, nes savo darbo patirties kandidatas nenurodė. Tačiau kauniečiams rinkėjams pakako žinoti, su kokia „vėliava“ šis politikas dalyvauja rinkimuose. R. Marcinkevičius antrą kartą su „Vieningu Kaunu“ pateko į miesto savivaldybės tarybą 2023 metais.
Vietos politikoje jam patikėta ir kitų pareigų. R. Marcinkevičius yra Reglamento ir procedūrų komisijos pirmininkas ir Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos narys. Be to, jis yra gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos pirmininkas.
Tikėtina, kad ir kiti politikai – Peticijų komisijos nariai – yra užimti svarbiais reikalais. Tai – socialdemokratas Vytautas Juodagalvis, „vieningieji“ Regina Grigonienė ir Jaunius Ramoška, o taip pat – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Jūratė Jankauskienė.
Tautos balsas internete
Gyventojai turi daugybę galimybių pareikšti savo nuomonę internete, siųsdami savo problemas ir pastebėjimus portalams. Jie tai daro ir portale peticijos.lt, laisva forma, nesilaikant formalumų, kurie privalomi, norint, kad Peticijų komisija atsižvelgtų į jų prašymus. Šiame portale skelbiamas „tautos balsas“ įvairiais klausimais. Tačiau ar šis balsas girdimas tų, kurie turi sprendimo teisę?
Iš naujausio dešimtuko peticijų daugiausiai pritarimo balsų surinko peticija „Atidrausti musmires…“, o nė vieno balso negavo peticija „Mažo marihuanos kiekio dekriminalizavimas Lietuvoje“.
Portale galima rasti ir su Kaunu susijusių peticijų. Pavyzdžiui, kvietimas išsaugoti senąją ledo areną Žaliakalnyje sulaukė 3212 parašų, o raginimas išsaugoti pirtelę Lampėdžiuose – 934 parašų.
Peticija „Reikalaujame gyventojų apklausos dėl planuojamo paminklo A. Brazauskui“ sudomino 380 pasirašiusiųjų, o siūlymas Lietuvai nedalyvauti Eurovizijoje, skiriant dalyvavimui numatytus pinigus šeimų renginiams, – 2727 pritarimo balsus.
