Artėjant Kalėdoms, daugelis susimąsto, kaip papuošti namus. Vieni renkasi tradicines eglutes, perkamas prekybos centruose, kiti ieško natūralaus medelio miške, o treti ieško alternatyvių sprendimų. Vis dėlto, svarbu žinoti, kuris pasirinkimas yra draugiškiausias aplinkai. Lietuvoje savavališkas eglučių kirtimas miškuose yra draudžiamas ir už tai gali būti skirta bauda iki 300 eurų. Tad ką rinktis – dirbtinę ar natūralią eglutę? O galbūt verta apsvarstyti kitas alternatyvas?
Neretai pastebima, kad gyventojai, kurie eglutes įsigyja anksčiausiai, už jas sumoka brangiausiai. Artėjant šventėms, kainos gali kristi net iki 70 procentų. Daugeliui patrauklus atrodo dirbtinės eglutės pasirinkimas, tikintis, kad ją naudojant ne vienerius metus bus galima sutaupyti ir prisidėti prie aplinkos saugojimo. Tačiau dažnai neįvertinama, kad įprastos plastikinės eglutės gali būti net žalingesnės aplinkai nei natūralios.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto docentė dr. Daina Kliaugaitė teigia, kad plastikinės eglutės dažniausiai gaminamos iš polivinilchlorido (PVC), kuris priskiriamas 3-ios rūšies plastikams ir pasižymi žemu perdirbamumo rodikliu.
„Šio plastiko perdirbimas yra sudėtingas, nes perdirbimo ir deginimo metu išsiskiria toksiški garai. Jei dirbtinė eglutė pagaminta iš kitų plastikų, pavyzdžiui, 100 proc. polietileno (PE) ar polipropileno (PP), ją perdirbti yra lengviau. Tačiau dažnai dirbtinių eglučių gamyboje naudojamos kelios plastikų rūšys ar net metalo elementai, kurie apsunkina perdirbimo efektyvumą“, – aiškina KTU mokslininkė.
Dauguma Lietuvos prekybos centruose parduodamų dirbtinių eglučių yra pagamintos iš PVC plastiko arba PVC ir PP plastikų junginio, o jų kotai dažnai būna metaliniai. Būtent šie elementai lemia, kad plastikinės eglutės yra vienas žalingiausių šventinių sprendimų aplinkai.
„Dirbtinių eglučių gamyba reikalauja nemažai energijos išteklių, o jei prekė gabenama iš Kinijos, prisideda ir transporto tarša bei papildomos medžiagos pakuotei. Todėl dirbtinė eglutė palieka apie 10 kartų didesnį anglies pėdsaką nei natūrali, o gamybos sukeliama žala atsiperka tik tada, jei eglutė naudojama daugiau kaip 10 ar net 20 metų“, – teigia D. Kliaugaitė.
Natūrali eglutė laikoma ekologiškesniu pasirinkimu. Anglies pėdsakas – tai žmogaus veiklos per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matas, leidžiantis įvertinti skirtingų veiksnių, įskaitant ir Kalėdinių sprendimų, žalą aplinkai. Dirbtinės eglutės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekv.) siekia 40–50 kg, o natūralios eglutės anglies dvideginio pėdsakas gali būti lygus 0.
„Daugelyje mokslinių šaltinių teigiama, kad gyvos eglutės per Kalėdas sugeneruoja mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei dirbtinės, ypač jei jos po naudojimo yra tinkamai utilizuojamos. Lietuvoje atlikto tyrimo neteko girdėti, bet, pavyzdžiui, amerikiečių tyrimai rodo, kad jei natūrali, iš ūkių pirkta eglutė po Kalėdų yra susmulkinama ir naudojama kaip mulčias, kuris apsaugo dirvą nuo erozijos, o vėliau virsta trąša, tai jos anglies pėdsakas yra 0 kg CO2 ekv.“, – pasakoja KTU APINI atstovė.
Pasak D. Kliaugaitės, augdama eglutė iš aplinkos sugeria anglies dvideginį, o susmulkinta iki mulčio ji labai lėtai suyra, todėl emisijų poveikis yra nežymus ir pasiskirstęs ilgame laikotarpyje.
„Jei panaudota eglutė deginama, naudojama biokurui, tuomet skaičiuojama, kad jos anglies pėdsakas siekia 3,5–4 kg CO2 ekv., o jei patenka į sąvartyną – 16 kg CO2 ekv.“, – teigia D. Kliaugaitė.
Natūralias eglutes galima įsigyti prekybos centruose, medelynuose ar eglučių ūkiuose. Valstybinė miškų urėdija dar gruodžio pradžioje siūlė nemokamai dalijamas eglišakes. Mokslininkė pabrėžia eglučių ūkių reikšmę ekosistemai – jie dažnai įkuriami ten, kur kitų medžių auginti nepavyksta, taip prisidedant prie švaresnio oro. Be to, ne sezono metu eglučių ūkiuose randa prieglobstį paukščiai ir vabzdžiai.
„Kai kurie ūkiai teigia, kad kasmet atsodina net dvigubai daugiau eglučių, nei buvo nupirkta. Jaunesni medžiai gamina daugiau deguonies nei senesni, todėl kertamos paaugusios eglutės, kurių vietoje pasodinamos 2–3 naujos. Eglutės Kalėdoms gali būti kertamos ir kasmetinio retinimo principu, vykstant natūraliai medelių atrankai. Pirkėjas turėtų įsitikinti, kad medeliai atkeliavo iš medelyno ir patikimų pardavėjų“, – sako D. Kliaugaitė.
Šiais laikais, norint įsigyti eglutę, nebūtina ilgai ieškoti – daugelis kompanijų siūlo pristatymą į namus, o eglutę vazone galima net išsinuomoti. Po švenčių pardavėjas pasirūpina utilizavimu, sumažindamas rūpesčius gyventojams.
„Šiuo metu rinkoje galima rinktis nukirstą, vazone esančią eglutę ar net nuomos paslaugą. Tačiau renkantis eglutę vazone svarbu išsiaiškinti, ar ji buvo auginta uždaroje šaknų sistemoje nuo pat pradžių. Eglutė, augusi atviroje šaknų sistemoje ir vėliau įdėta į vazoną, ilgai neišgyvens”, – teigia KTU APINI atstovė.
Pasibaigus šventėms, natūralių eglučių negalima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Tam skirti specialūs surinkimo punktai arba žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius Laurynas Virbickas teigia, kad natūralių eglučių surinkimo punktai didžiuosiuose miestuose užtikrina tvaresnį jų utilizavimo būdą.
„Iš surinkimo punktų eglutės transportuojamos į žaliųjų atliekų aikšteles, panaudojamos kompostui, mulčiui arba biokurui. Be to, nesukeliama vizualinė tarša. Svarbu, kad į punktus būtų priduodamos visiškai nupuoštos eglutės, be žaisliukų, nesuvyniotos į plastiką ar kilimus“, – teigia jis.
Tokie surinkimo punktai po švenčių steigiami beveik kiekviename didmiesčio rajone, todėl daugeliui gyventojų jie yra lengvai pasiekiami.
„Jei nusprendėte įsigyti dirbtinę eglutę, rinkitės pagamintą iš polietileno (PE), žymimo skaičiais 2 ir 4, arba polipropileno (PP), žymimo numeriu 5 – šie plastikai tinkamiausi perdirbimui. Atkreipkite dėmesį, ar eglutę sudaro viena, ar kelios plastiko rūšys, nes kombinuotus plastikus perdirbti sunkiau. Dirbtines eglutes tinkamiausia palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėse“, – teigia L. Virbickas.
Tiems, kurie nori šventes praleisti nesirūpindami daroma žala aplinkai, KTU APINI mokslininkė siūlo rinktis netradicinius sprendimus.
„Galima puošti eglutę kieme ar suformuoti ją iš eglės šakų – mano šeimai jau penktus metus iš eilės eglutę, nugenėtą iš namo gyvatvorės, padovanoja draugai. Yra ir daugiau netradicinių sprendimų pasigaminti alternatyvią eglutę iš turimų daiktų ar pakartotinai naudojamų ir lengvai atsinaujinančių medžiagų. KTU APINI jau daug metų nepuošia tradicinės eglutės, o renkasi kūrybiškesnius sprendimus“, – pasakoja D. Kliaugaitė.
