Trys talentingos mokslininkės iš Baltijos šalių buvo pagerbtos UNESCO konkurse „Moterims moksle“, o net dvi iš jų – kaunietės. Greta Varkalaitė ir Šarūnė Daškevičiūtė, kartu su Viltė Janušauskaite, pelnė šį prestižinį apdovanojimą už savo reikšmingus pasiekimus mokslo srityje. Kiekviena laureatė gaus 7 000 eurų stipendiją, skirtą paskatinti jų tolimesnę karjerą moksle. Konkursą organizavo Baltijos valstybių mokslų akademijos ir nacionalinės UNESCO komisijos. Iš kiekvienos šalies – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – buvo išrinktos po tris laureates.
Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje, vienas iš apdovanojimų buvo įteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotojai dr. Gretai Varkalaitei. Ši jauna tyrėja siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Ji planuoja pasitelkti modernų 2021 m. metodą – erdvinę transkriptomiką – tam, kad nustatytų molekulinius pokyčius, vykstančius skrandžio kancerogenezės metu, ir įvertintų biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir vėžinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad šis metodas leidžia analizuoti retas ląstelių populiacijas, atsakingas už vėžio progresavimą, tirti naviko potipius ir svarbius vėžio mikroaplinkos veiksnius. G. Varkalaitės darbas ne tik papildys fundamentines žinias apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali būti kliniškai naudingas diagnozuojant, prognozuojant ir gydant šią ligą.
„Mokslas man pirmiausia reiškia bendruomenę ir komandą, todėl noriu ypatingai padėkoti visai Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos grupei, prof. akad. Limui Kupčinskui, prof. Juozui Kupčinskui bei prof. Jurgitai Skiecevičienei. Jurgita nuo pat mano karjeros pradžios buvo man išskirtinis moters moksle pavyzdys, o aš savo ruožtu tikiuosi, kad mes, šių metų laureatės, šiuo pavyzdžiu tapsime kitoms jaunoms merginoms“, – teigė G. Varkalaitė.
Šarūnė Daškevičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto doktorantė, taip pat tapo 2024-ųjų Baltijos valstybių mokslų akademijų bei UNESCO komisijų surengto konkurso laureate. Jos darbas puikiai įvertintas už indėlį siekiant vieno iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos. Š. Daškevičiūtė dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau jų gamyba yra brangi ir sudėtinga. Kaip pigesnė alternatyva sparčiai populiarėja perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc. Svarbi PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis, kuris dažniausiai yra organinis puslaidininkis Spiro-OmeTAD, tačiau jis vis dar yra gana brangus. Š. Daškevičiūtė sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.
„Šis apdovanojimas man yra didžiulis įvertinimas ir garbė. Kai dešimties metų tęstinis darbas laboratorijoje duoda tokių rezultatų, supranti, kad esi teisingame karjeros kelyje“, – džiaugėsi mokslininkė.
Trečioji laureatė, dr. Viltė Janušauskaitė iš Vilniaus Universiteto, savo mokslines ir pedagogines pareigas universiteto Istorijos fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla. Ji teigė, kad kiekvienas pasiekimas turi savo kainą, dažnai pasiekiamas miego ir laisvalaikio sąskaita. Tai ypač aktualu moterims, kurios bando į standartinę 24 valandų parą sutalpinti kelis savo gyvenimus. Todėl Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle” apdovanojimas yra itin svarbus. Artimiausiu metu V. Janušauskaitė ketina, remdamasi nauja dar nepublikuota medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba. Joje bus atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais – nuo idėjų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų, lyginant su Estijos, Čekijos ir Prancūzijos patirtimi.
